hidrològiniai žemlapiai, specializuoti žemėlapiai, kuriuose pateikiama susisteminta informacija apie hidrologinio režimo ir vandens kiekybinių bei kokybinių rodiklių, vandens išteklių pasiskirstymą teritorijoje. Juose gali būti pavaizduotas vandens balanso elementų (nuotėkio, garavimo, drėgmės išteklių dirvožemyje, kritulių), cheminio ir nešmenų nuotėkio, vandens drumstumo, terminio režimo charakteristikų (upių ir ežerų užšalimo datų, ledo storio, ledo ištirpimo datų, būdingų vandens temperatūrų), įvairių hidrologijoje naudojamų parametrų, koeficientų pasiskirstymas. Dažniausiai taikomas izolinijų metodas, t. y. laikoma, kad kartografuojamoji charakteristika erdvėje kinta tolygiai (didelių upių baseinų nuotėkio sluoksnio arba hidromodulių ir kiti hidrologiniai žemėlapiai). Netolygiai erdvėje kintantys rodikliai (mažų baseinų nuotėkis, kai kurie ledo reiškiniai, hidrologiniai rajonai ir kita) kartografuojami kiekybinio fono (arealų) metodu. Dar naudojami diagramų, ženklelių ir kiti kartografavimo metodai. Lietuvoje pirmąjį hidrologinį žemėlapį (Lietuvos upių metinio nuotėkio žemėlapį) 1943 sudarė L. Bajorūnas. Hidrologinių žemėlapių parengta Lietuvos TSR upių kadastrui (4 d. 1959–70), Lietuvos TSR atlasui (1981).
2795