hidronefròzė (hydronephrosis < hidro… + gr. nephros – inkstas), nksto vandénė, inksto geldelės ir taurelių išsiplėtimas, kai nyksta inksto parenchima ir sutrinka jo funkcija. Priežastis – sutrikęs šlapimo nutekėjimas iš inksto, sutrikusi inksto kraujo ir limfos apytaka. Būna pirminė, arba įgimta (dėl įgimtų inksto geldelės ir šlapimtakių ligų bei anomalijų), ir antrinė, arba įgyta, hidronefrozė; pastaroji atsiranda dėl inkstų akmenligės, inkstų arba šlapimtakių naviko, sužalojus šlapimtakį. Skiriamos trys hidronefrozės stadijos: išsiplėtusi tik inksto geldelė, šiek tiek sutrikusi inksto veikla; išsiplėtusi ne tik geldelė, bet ir taurelės, smarkiai sutrikusi inksto veikla; išsiplėtusios geldelės ir taurelės sudaro vieną skysčio pripildytą ertmę, inkstas nustoja veikti. Specifinių hidronefrozės požymių nėra. Dažniausiai maudžia ir diegia pažeistą inkstą ir aplink jį, kartais gali užeiti inksto dieglių priepuolis. Kai hidronefrozės apima abu inkstus, stiprėja lėtinis inkstų veiklos nepakankamumas. Gali kilti inksto geldelių uždegimas (pielonefritas), dėl šlapimo sąstovio inkste susidaryti akmenų. Ligonis dažniausiai operuojamas. Vaistais ir kitomis priemonėmis gydomi tik sergantys kitomis ligomis žmonės, kurių dėl prastos būklės negalima operuoti. Dažnai daroma plastinė rekonstrukcinė operacija, per kurią pašalinama hidronefrozę sukėlusi priežastis ir atkuriamas šlapimo nutekėjimas; kartais, kai hidronefrozės apimtas inkstas nebeveikia, o antrojo inksto funkcija gera, daroma nefrektomija (pašalinamas nesveikas inkstas).
1887