hidronimai

hidronmai (hidro… + gr. onyma – vardas), vandénvardžiai, tikriniai hidrografinių objektų vardai, toponimų dalis. Hidronimus tiria kalbotyros šaka – hidronimika.

Skirstymas

Priklauso okeanonimai (vandenynų vardai), pelagonimai (jūrų vardai), potamonimai (upių, upelių, šaltinių, griovių, kanalų vardai), limnonimai (ežerų, tvenkinių, kūdrų vardai), helonimai (balų, pelkių, raistų, akivarų ir kitų objektų vardai), t. p. hidrografinių objektų dalių vardai. Kartais kalbotyroje hidronimais vadinami tik upių ir ežerų vardai.

Savybės

Hidronimų visuma – hidronimija – sudaro pastovią, lėtai kintančią vietovardžių dalį. Hidronimuose yra išlikusių senų fonetikos, leksikos, žodžių darybos elementų, kurių nėra bendriniuose žodžiuose. Hidronimai suteikia svarbių duomenų tautų ir kalbų kilmės, migracijos, susiskaidymo į smulkesnius vienetus, kontaktų su kitomis tautomis ir kalbomis aiškinimui. Jais remiasi ne tik kalbininkai, bet ir geografai, etnografai, istorikai, archeologai ir kiti.

Lietuvių hidronimų grupės

Gausiausia darybos požiūriu lietuviškų hidronimų grupė – priesaginiai hidronimai (Ãl-antas, Egl-uonà, Sar-aja). Kiti pagal gausumą yra sudurtiniai (Arkl-iã-raistis, Júod-upis, Jùrg-ežeris), sudėtiniai (Aklà balà, Gelči upẽlė, Kiáurasai ežerlis), pirminiai (Aks, Karõsas, Šventà) hidronimai, galūnių vediniai (Asiklė, Trupė, Puvis) ir priešdėlių vediniai (Ãp-šlavas, Ažù-balis, Pa-nõlė). Pagal kilmę dauguma hidronimų yra lietuviški (baltiški) – Ãliai, Ángeringis, Dublė, Kirsnà, Krúoja, Sãlantas, Zãrasas, svetimos kilmės hidronimų nedaug (Akrangliõkė, Lámbis, Netẽčius, Blekis).

Lietuvių hidronimų rinkiniai

Lietuvių hidronimai pradėti sistemingai užrašinėti ir tirti 20 a. pirmoje pusėje. Jų rinkimui vadovavo K. Būga, vėliau A. Salys, J. Balčikonis, A. Vanagas. Darbas baigtas 20 a. pabaigoje. Dauguma hidronimų saugomi Lietuvių kalbos institute esančioje vietovardžių kartotekoje. Jie sutvarkyti kalbiškai: nustatytos norminės lytys, kirčiavimas ir kirčiuotės. Pirmasis hidronimų rinkinys Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas išleistas 1963 (paskelbta apie 7000 upių ir 3000 ežerų vardų). Daugelis sunormintų hidronimų paskelbta A. Vanago Lietuvių hidronimų etimologiniame žodyne (1981), upių, ežerų vardų ir kitokių hidronimų – Vietovardžių žodyne (2002). Dalios Kiseliūnaitės parengtame Klaipėdos krašto hidronimų ir oikonimų registre Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras (2020) pateikiamas istoriniuose dokumentuose užfiksuotų ir dabartinių istorinio Klaipėdos krašto vietovardžių lingvistinis aprašas: etimologija, vardų raida, vartosenos ypatumai, sąsajos su kitais šiame regione užfiksuotais vardais.

697

1311