hidrosferà (gr. hydōr – vanduo + sphaira – rutulys), visas vanduo, esantis Žemės paviršiuje, dirvožemyje, uolienose, atmosferoje ir biosferoje; geografinės sferos dalis. Hidrosferos didžiausią dalį (96,5 %) sudaro vandenynų ir jūrų vanduo, arba okeanosfera, kitą dalį – sausumos vandenys (upių, ežerų, pelkių, požemio vanduo) ir ledynų, sniego bei daugiamečio įšalo vanduo, arba kriosfera. Vanduo dengia 70,8 % Žemės paviršiaus. Hidrosferos tūris 1,39 mlrd. km3. Po 1,7 % hidrosferos vandens yra požemyje (pasak kai kurių hidrogeologų, Žemės plutoje iki 20 km gylio gali būti 200–400 mln. km3) ir kriosferoje, 0,01 % – ežeruose, 0,001 % – atmosferoje. Gėlas vanduo sudaro 2,5 % hidrosferos tūrio; daugiausia jo ledynuose, sniegynuose (68,7 %) ir požemyje (30,1 %). Hidrosferos kilmė siejama su Žemės raida ir jos medžiagos skaidymusi.
didžiausia hidrosferos dalis – vandenynai ir ledynai (Žemės vaizdas iš kosmoso)
2795