higroftai (higro… + gr. phyton – augalas), drėgnų buveinių augalai. Higrofitai neprisitaikę taupiai naudoti vandens išteklių, jiems būdingas intensyvus vandens garinimas per lapus. Higrofitų lapai ploni, gyslų nedaug, ląstelės didelės. Žolinių higrofitų stiebų ramstiniai audiniai gana silpni. Šaknų sistema menka, todėl esant net nedideliam vandens stygiui jie greitai nuvysta. Daugiausia higrofitų yra drėgnuosiuose atogrąžų miškuose, prie jų priskiriami ir vandens telkinių pakrančių bei pelkių augalai (helofitai). Pagal gyvenimo formą higrofitai skirstomi į žolinius higrofitus (triskiautis lakišius, pelkinė ožrožė) ir sumedėjusius higrofitus (pilkasis karklas, krantinis gluosnis). Daugelis higrofitų yra samanos (versmenė, dygutė, žliugmutė).
849