Hilãrijus Puatiẽtis (lot. Hilarius), Hiliãras Puatiẽtis apie 315Poitiers 367 09 01Poitiers, krikščionių teologas. Bažnyčios mokytojas (1851). Šventasis (šventė – sausio 13). Vienas pirmųjų žinomiausių krikščioniškųjų himnų kūrėjų Vakarų Europoje.
Hilarijus Puatietis (knygos Patrologija iliustracija, 1624, Filosofijos instituto Düseldorfe biblioteka)
Gerai žinojo retoriką ir filosofiją, jam turėjo įtakos neoplatonizmas. Apie 350 išrinktas Poitiers vyskupu. Kovojo su arijonais, nepritarė jų sinodų (Arles’io 353, Milano 355) nutarimams. 355 suorganizavo Galijos vyskupų protestą prieš arijonams pritariantį Galijos metropolitą, už tai 356–359 imperatoriaus Konstancijaus II ištremtas į Frigiją. Čia susipažino su Rytų Bažnyčios tėvų teologija. Paryžiaus sinode (361) ekskomunikavo arijonus ir visoje Galijoje įtvirtino Nikėjos tikėjimo išpažinimą. Vadovavo Milano vyskupų sinodui (364), siekiančiam pakeisti į arijonizmą linkusį Milano vyskupą. Veikaluose Apie trejybę (De trinitate 12 kn.) polemizavo su arijonais, gynė Jėzaus Kristaus dievystę ir esminę lygybę su Tėvu, perteikė graikų teologų minčių, jas interpretavo, De synodis seu De fide Orientalium komentavo tikėjimo išpažinimo formules, kurias siekta priimti po Nikėjos I susirinkimo (325). Dar parašė poleminių veikalų (Opus historicum adversus Valentem et Ursacium, Liber ad Constantium Augustum, Contra Arianos vel Auxentium Mediolanensem).
Hilarijaus Puatiečio veikla turėjo įtakos arijonizmo išnykimui. Chalkedono susirinkimas (451) Hilarijus Puatietis buvo priskirtas prie teologų, kurių raštais remiantis galima aiškinti įsikūnijimo slėpinį. Vaizduojamas vyskupo drabužiais, su mitra, pastoralu ir knyga, atributai – slibinas, rupūžė, 2 mazgai (simbolizuoja arijonus). Poitiers ir La Roche-sur-Yon globėjas.
908