Putnam Hilary Whitehall (Hilaris Vaitholas Pãtnamas) 1926 07 31Čikaga 2016 03 13Arlington (Masačusetso valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas. Vienas žymiausių 20 a. pabaigos analitinės filosofijos atstovų. Amerikos menų ir mokslų akademijos narys (1966). Filos. dr. (1951).
Išsilavinimas ir veikla
Hilary Whitehall Putnam
1927–33 gyveno Prancūzijoje. 1948 baigęs Pensilvanijos universitetą tęsė matematikos ir filosofijos studijas Harvardo (1948–49) ir Kalifornijos (Los Andžele) universitetuose (H. Reichenbacho ir W. V. O. Quine’o mokinys). 1952–53 dėstė matematiką Šiaurės Vakarų (Evanstone), 1953–61 – Princetono universitete, 1961–65 – filosofiją Masačusetso technologijos institute, 1965–2000 matematikos ir matematinės logikos profesorius Harvardo universitete. Amerikos filosofų asociacijos (Rytų padalinio, 1976–77), Simbolinės logikos asociacijos (1977–79) prezidentas. Tyrinėjo matematinę logiką, teorinę informatiką. Parašė reikšmingų sąmonės filosofijos, kalbos filosofijos, matematikos filosofijos, epistemologijos ir kitų filosofijos krypčių darbų.
Sąmonės filosofija
Sąmonės filosofijoje H. W. Putnamas žinomas kaip funkcionalizmo atstovas ir kaip reduktyviojo materializmo kritikas – prieštaraudamas sąmonės ir kūno tapatinimui teigė, kad tie patys sąmonės būviai gali būti realizuojami įvairiai. Jo manymu, sąmonės būviai (mintys, jausmai ir kita) yra tik funkcijos – tam tikri priežasties ir pasekmės santykiai tarp kitų sąmonės būvių, pojūčių ir elgesio, sąmonę laikė panašia į skaičiavimo mašiną. Vėliau H. W. Putnamas funkcionalizmo atsisakė.
Kalbos filosofija
Kalbos filosofijoje su S. Kripke ir kitais rutuliojo kauzalinės referencijos teoriją. Anot H. W. Putnamo, nors reikšmės pagrindas yra tam tikri stereotipai, reikšmė yra visuomenėje vykstančio lingvistinio darbo pasidalijimo padarinys, tad mokslo terminų ir kitų žodžių reikšmės yra nulemtos išorinių (esančių už sąmonės) veiksnių.
Pažinimo teorija
H. W. Putnamas laikėsi semantinio ir epistemologinio eksternalizmo, teigė, kad žinios ir jų tikrumas priklauso ne tik nuo vidaus, bet ir nuo išorės veiksnių. Neigė, kad egzistuoja skirtumas tarp tikrojo ir žmogaus suvokiamo pasaulio.
Kitos idėjos
Matematikos filosofijoje laikėsi matematinio platonizmo – su W. V. O. Quine’u gynė matematinių objektų egzistavimo realumą. Pritarė pragmatizmui, teigė, kad neegzistuoja fakto ir vertybės priešpriešos – normatyvūs (pvz., etiniai ir estetiniai) teiginiai dažnai paremti faktais, o moksliniai teiginiai turi normatyvumo elementų.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Logikos filosofija (Philosophy of Logic 1971), Matematika, medžiaga ir metodas (Mathematics, Matter and Method 1975), Sąmonė, kalba ir realybė (Mind, Language and Reality 1975), Protas, tiesa ir istorija (Reason, Truth and History 1981), Realizmas ir protas (Realism and Reason 1983), Daugiaveidis realizmas (The Many Faces of Realism 1987), Reprezentacija ir realybė (Representation and Reality 1988), Žmogiško veido realizmas (Realism with a Human Face 1990), Atnaujinant filosofiją (Renewing Philosophy 1992), Žodžiai ir gyvenimas (Words and Life 1994), Pragmatizmas: Atviras klausimas (Pragmatism: An Open Question 1995), Trigubas laidas: Sąmonė, kūnas ir pasaulis (The Threefold Cord: Mind, Body, and World 1999), Etika be ontologijos (Ethics Without Ontology 2002), Fakto ir vertybės priešpriešos žlugimas ir kitos esė (The Collapse of the Fact / Value Dichotomy and Other Essays 2002), Filosofija mokslo amžiuje (Philosophy in an Age of Science 2012), Natūralizmas, realizmas ir normatyvumas (Naturalism, Realism, and Normativity 2016), Pragmatizmas kaip gyvenimo būdas (Pragmatism as a Way of Life, su Ruth Ann Putnam, 2017).