„Hildebrando giesmė“ (vok. Hildebrandslied), senovės germanų herojinio epo, susiformavusio 7–8 a., fragmentai (68 eilutės, išlikusios Fuldos vienuolyno rankraštyje, apie 810–20). Priklauso vadinamųjų Teodoriko (Dietricho) epinių kūrinių ciklui. Siužetas – vienas kito neatpažįstančių tėvynėn grįžtančio ostgotų karžygio Hildebrando žūtbūtinė kova su sūnumi Hadubrandu – siekia didžiojo tautų kraustymosi laikus (herojų prototipais laikomi ostgotų karalius Teodorikas Didysis ir 493 mūšyje su juo žuvęs germanų vadas Odoakras). Apie tragišką kovos baigtį ir kitus epo siužeto vingius sprendžiama pagal panašų senovės skandinavų epą Priešmirtinė Hildebrando giesmė. Hildebrando giesmė – seniausias ir vienintelis senosios vokiečių aukštaičių (su kitų dialektų priemaišomis) poezijos tekstas (parašytas aliteracine eilėdara). 13 a. susiformavo dar vienas šio epo variantas (jame tėvo ir sūnaus priešprieša baigiasi jų santaika) – Vėlesnioji Hildebrando giesmė (Jüngere Hildebrandslied).
2271