Himalãjų kabos vienos kalbų grupės nesudaro. Vienos Himalajų kalbos priklauso kinų ir tibetiečių kalbų šeimos tibetiečių ir birmiečių kalbų grupei, kitų genealogija nenustatyta (prie Himalajų kalbų neskiriama tibetiečių k. ir jos tarmės, indoeuropiečių ar kitų šeimų kalbos). Vartojamos Nepale ir gretimose Indijos teritorijose. Nepalo vakarinėje dalyje paplitusios magarų (500 000 žm.; 20 a. pabaigoje) ir čepangų (35 000; galbūt sudaro vieną grupę), t. p. khamų (70 000) kalbos. Pietvakarių Nepale vartotos kusunda kalbos priklausomybė kuriai nors žinomai kalbų šeimai nenustatyta (paskutinis ja kalbėjęs žmogus mirė 1985). Dauguma rytinėje dalyje vartojamų kalbų skiriama prie Himalajų kalbų rytų grupės, vienam šios grupės pogrupiui priklauso limbu (250 000), jakha (10 000), khambu, kitam – sunvarų (40 000), bahingų (10 000), tulungų (25 000) kalbos; prie šios grupės skiriama ir rytų (25 kalbos, 130 000 žm.) bei vakarų (9 kalbos, 26 000 žm.) kirančių kalbos. Į pietus nuo Katmandu ~700 000 žmonių kalba nevarų kalba (14–18 a. oficiali Nepalo kalba). Indijoje, į vakarus nuo Nepalo, ~100 000 žmonių kalba Himalajų kalbų vakarų grupės kalbomis: kanaurių (71 000), kanašių (1000), lahulių (12 000), mančačių (11 000), bunanų (4000), rangkasų (600). Sikkimo valstijos pagrindinė kalba yra lepčų (35 000 žm.; raštas nuo 17 a.). Kiek piečiau vartojama dhimalų kalba (30 000). Himalajų kalboms būdingas įvardėjimas (pronominalizacija). Tam, manoma, turėjo įtakos mundų kalbų (austroazijiečių kalbos) substratas.
171