hinajanà, theravadà (pali k. vyresniųjų mokymas), viena iš trijų budizmo krypčių. Mahajanos krypties budistų vėlyvuosiuose veikaluose (parašyti 1 a. pr. Kr.–1 a.) hinajana vertinama kaip primityviausia budizmo dalis, jai suteikiama niekinama prasmė (skr. hīnayāna – mažoji važiuoklė). 19 a. pabaigoje Vakarų budologai hinajana pradėjo vadinti visas Pietų budizmą (skiriama pagal geografinę teritoriją) sudariusias 18 mokyklų (jos egzistavo nuo ~368 pr. Kr. iki 1 a.). Nuo 20 a. vidurio kaip sinonimas vartojamas theravada – vienintelės išlikusios Pietų budizmo mokyklos – pavadinimas. Doktrinos esmė yra keturios tauriosios tiesos, mokymas apie priklausomą kilimą, aš nebuvimą (anatmano doktrina) ir karmą. Buda laikomas istoriniu asmeniu, mokytoju, netranscendentine esybe. Kanoninių tekstų svarbiausias rinkinys – Pali kanonas (pali k. Tipitaka, sanskritu Tripitaka). Jį sudaro Siddharthos Gautamos pamokymų (sutrų) rinkinys (Sutapitaka), vienuolių gyvenimo taisyklės (Vinajapitaka) ir praktiniai būdai, kaip išsivaduoti iš kančios (rinkinys Abhidhamapitaka). Theravados budistai siekia asmeninio (ne visų gyvų būtybių) išsivadavimo (teigiama, kad filosofinės interpretacijos trukdo jį pasiekti), daugiausia dėmesio skiria jo metodams, aš struktūros analizei, elgesiui konkrečiose situacijose. Aukščiausias tikslas – pasiekti nirvaną. Tai padaryti galintys tik vienuoliai, tik asmeninėmis pastangomis ir būtinai atsisakę pasaulietinių vertybių (išsivadavę vienuoliai vadinami sabskrito k. arhatais, pali k. arahatais). Theravados mokymo išpažinėjų yra ~100 mln., daugiausia Šri Lankoje, Pietryčių Azijoje.
2213