hndi, indoiranėnų kalbų centrinės naujųjų indų kalbų grupės kalba. Viena pagrindinių Indijos kalbų, 1965 paskelbta Indijos oficialiąja kalba (visos šalies tarpusavio bendravimo kalba netapo, tam priešinamasi kitakalbiuose regionuose, ypač Tamilnade). Hindi yra ir Delio nacionalinės sostinės teritorijos, daugumos šiaurės valstijų (Biharo, Džharkhando, Harjanos, Himačal Pradešo, Madhja Pradešo, Maharaštros, Radžasthano, Uttar Pradešo ir kitų) oficialioji kalba. Kalbančiųjų iš viso apie 612 mln., iš jų gimtoji kalba 339 mln. (2011). Skiriamos 2 tarmių grupės: vakarų (khari boli, harijani, bradžas, kanaudži, bundeli) ir rytų (avadhi, bagheli, čhatisgarhi). Rašto paminklai yra iš 7–10 amžiaus. Naujosiomis hindi tarmėmis (daugiausia bradžo ir avadhi) 15–18 a. sukurta daug religinės ir grožinės literatūros kūrinių. Dabartinė rašomoji kalba susiformavo apie 19 a. vidurį khari boli (hindustani) tarmės, išstūmusios bradžą, pagrindu. Hindi, lyginant su kitomis naujosiomis indų kalbomis, turi mažiau senų fleksinių formų negu šiaurės vakarų grupės, bet agliutinacija yra būdingesnė rytų kalbų grupei (bengalų ir kitoms). Morfologijoje gausu analitinių formų (vardažodžiai sudaromi su polinksniais, veiksmažodžiai – su pagalbiniais veiksmažodžiais). Sintaksei būdinga ergatyvinė konstrukcija. Leksikoje, kitaip nei urdu (kita iš khari boli susidariusi kalba), gausu skolinių iš sanskrito. Vartojami devanagari rašmenys.
171