Hindukušas
Hindukùšas (puštūnų k. Kohi Hindūkuš, hindi ir urdu k. Hindūkuś, anglų k. Hindu Kush), kalnų sistema Afganistane, Pakistane ir Indijoje, tarp Paropamizo (vakaruose) ir Karakorumo bei Himalajų (rytuose). Ilgis apie 800 km, plotis 150–300 km, didžiausias aukštis 7690 m (Tirič Miro kalnas, Rytų Hindukuše).
Hindukušo orografinė schema
Šiaurėje Piandžo slėnis skiria Hindukušą nuo Pamyro. Pietuose Hindukušą riboja Kabulo (Indo intako) slėnis. Hindukušas skirstomas į Kohi Babos kalnagūbrį, Vakarų Hindukušą (iki Pandžširo ir Kokčios slėnių), Vidurio (iki Kunaro slėnio) ir Rytų Hindukušą, dar vadinamą Aukštuoju Hindukušu (jo aukščiausios viršūnės daugiau kaip 7000 m aukščio). Į šiaurę nuo Vakarų Hindukušo yra Chodža Muhammado kalnagūbris, į rytus nuo Vidurio Hindukušo – Hinduradžo, Gilgito ir Svato kalnagūbriai. Hindukušas skiria Amudarjos ir Indo baseinus; šių upių intakų gilūs slėniai ir tarpekliai skaido Hindukušą į kalnagūbrius ir masyvus. Šlaitai statūs. Vakaruose kalnų viršūnės apvalios, rytuose – alpiškos keteros, plokščiakalniai. Perėjos (Chavako, Salango, Barogilio) 3500–5000 m aukščio. Dažni žemės drebėjimai.
Hindukušas ties Salango perėja
Vyrauja kalnų subtropinis žemyninis klimatas. Kritulių šiaurės vakariniuose priešvėjiniuose šlaituose 1800–2500 mm, pietiniuose pavėjiniuose 300 mm, kai kur tik 50 mm per metus; pietrytiniame pakraštyje, kurį pasiekia musonai, per metus iškrinta apie 1000 mm kritulių. Sniego ribos aukštis šiauriniuose šlaituose 4000–4600 m, pietiniuose – 5100 metrų. Ledynų plotas apie 6000 km2; vyrauja slėniniai ledynai (Chiantaro, Tiričo ledynų ilgis apie 30 kilometrų).
Hindukušo pietryčiuose, drėgnesniuose šlaituose, auga ąžuolynai, aukščiau kaip 2500 m – spygliuočių miškai (pušys, eglės, kėniai, kukmedžiai), 3000–3700 m aukštyje – kadagynai ir aukštikalnių pievos. Kitoje Hindukušo dalyje vyrauja sausosios stepės ir pusdykumės; šiaurėje yra kalnų miškastepių.
Per Vakarų Hindukušą eina Kabulo–Mazari Šarifo automobilių kelias (po Salango perėja iškastas 2,7 km ilgio tunelis). 20 a. antroje pusėje (iki 9 dešimtmečio) į Hindukušo aukščiausias viršūnes kopė daugelio šalių alpinistai. Pirmasis į Tirič Mirą 1950 07 22 įkopė Peras Kvernbergas (Norvegija).