hiperbãrinė oksigenãcija (hiper… + baros – sunkumas; lot. oxygenium – deguonis), oksibaroterãpija, oksigenobaroterãpija, gydymas padidinto slėgio deguonimi. Per oksigenacijos procedūrą organizmo skysčiuose (kraujo plazmoje, limfoje, tarp audinių esančiame skystyje) susikaupia daugiau deguonies, kuris ima skverbtis į kūno audinius. Padidėjus deguonies slėgiui plaučiuose deguonies padaugėja ir arteriniame kraujuje. Hiperbarinės oksigenacijos procedūra trunka 1–2 h. Ji daroma barokameroje, kurioje palaikomas 200–300 kPa (2–3 kartus didesnis už normalų) slėgis. Oksigenacija daroma, kai ligoniui būna arba gali atsirasti deguonies nepakankamumas, kai į arterinį kraują įsimaišo veninio kraujo, gydant nuo anaerobinės infekcijos, smegenų pabrinkimo, vėžio. Ypač veiksminga oksigenacija būna ištikus šokui, ūminiam širdies nepakankamumui, kai labai pažeista smegenys, inkstai ar kepenys. Oksigenacijos procedūros gali pakenkti, kai sutrikusi klausa, labai padidėjęs arterinis kraujospūdis, ligonis dar serga plaučių tuberkulioze.
2271