hiperborjai (gr. Hyperboreoi < hyper – anapus + Boreas – šiaurė), graikų mitologijoje – tauta, gyvenanti už Borėjo (Šiaurės vėjo personifikacija), t. y. tolimoje šiaurėje.
Artimi dievams, buvo Apolono žyniai ir numylėtiniai. Hiperborėjai leisdavo laiką šnekučiuodamiesi, giedodami himnus ir rinkdami Apolonui aukas (jas siųsdavo į Delo salą), puotaudami bei linksmindamiesi. Persisotinę palaimingu gyvenimu hiperborėjai savo noru nušokdavo nuo uolos į jūrą (mirtį jie suvokė kaip išsilaisvinimą nuo gyvenimo pertekliaus).
Hiperborėjai laikomi Apolono hipostaze (dievo atributu bei abstrakčių bruožų personifikacija); jiems priklausė Apolono fetišiniai simboliai strėlė, varnas ir stebuklingą galią turintis lauras. Nuvykę į Graikiją hiperborėjų žyniai Abaris ir Aristajas išmokė žmones muzikos, kurti himnus bei poemas, statyti (pastatydino Delfų šventyklą).