hipergarsas

hipergasas, aukšto dažnio tampriosios (akustinės) bangos. Dažnis nuo 10⁹ Hz iki 10¹²–10¹³ Hz. Hipergarso bangos ilgis labai mažas, pvz., 10⁹ Hz dažnio hipergarso bangos ilgis ore normaliosiomis sąlygomis yra 3,4·10^–5 cm (beveik lygus oro molekulių laisvojo kelio ilgiui tokiomis pat sąlygomis). Dujose normaliosiomis sąlygomis hipergarsas sklisti negali, nes dujų molekulių laisvasis lėkis yra tokios pat eilės kaip hipergarso bangos ilgis. Skysčiuose hipergarsas gana sparčiai silpsta. Hipergarsas gerai sklinda monokristaluose, ypač kai temperatūra žema. Yra šiluminės prigimties arba dirbtinai sukeliamas hipergarsas. Pvz., kietojo kūno kristalo gardelės mazguose esančių atomų ar jonų šiluminiai virpesiai apie pusiausvyros padėtis yra įvairaus dažnio (nuo 10⁹ Hz iki 10¹¹–10¹³ Hz) išilginės ir skersinės plokščiosios tampriosios bangos, sklindančios visomis kryptimis – tai šiluminės kilmės hipergarsas, arba šiluminiai fononai. Dirbtinai žadinamas hipergarsas yra monochromatinis. Hipergarso žadinimo ir priėmimo būdai grindžiami pjezoelektriniais ir magnetostrikciniais reiškiniais, jį galima sukelti koherentine lazerio spinduliuote ir kitais būdais. Hipergarsui sklindant kietojoje terpėje (dielektrikuose, puslaidininkiniuose kristaluose, metaluose) vyksta įvairūs fizikiniai reiškiniai. Hipergarsas sąveikauja su terpės kvazidalelėmis – laidumo elektronais (vyksta akustoelektrinė sąveika, ji lemia akustoelektrinį efektą, galimas ciklotroninis rezonansas), magnonais (vyksta sukinių ir fononų sąveika, lemianti sukininių bangų generavimą, akustinį paramagnetinį rezonansą, magnetotampriuosius reiškinius). Hipergarsas sąveikauja su šviesa, t. y. fotonais – vyksta ultragarsinė šviesos difrakcija, savaiminė ir priverstinė Brillouino sklaida, Braggo difrakcija. Hipergarsas taikomas ryšiuose, kietojo kūno tyrimuose, hipergarso sąveika su infraraudonąja bei regimąja spinduliuote naudojama signalams apdoroti ir valdyti.

2125