hiperkinèzija (hiper… + gr. kinēsis – judėjimas), motorikos sutrikimai – nevalingų judesių padažnėjimas ir sustiprėjimas. Hiperkinezijos formos: chorėja, mioklonija, mioritmija, tikas, atetozė, torsioninė diostonija, hemibalizmas, parkinsonizmas. Chorėja – aritmiški, staigūs ruožuotųjų raumenų susitraukimai (dažniausiai susitraukia veido ir liežuvio raumenys). Mioklonija – staigus kloninis raumenų arba jų grupės susitraukimas, kuris sukelia vos pastebimą judesį (būdinga sergantiesiems mioklonine epilepsija). Mioritmija – ritmiškai pasikartojanti raumenų grupių (veido, liežuvio, gomurio, diafragmos) mioklonija. Tikas – periodiški tų pačių raumenų (dažniausiai akies judinamųjų, skruosto arba kaklo) kloniniai susitraukimai, mirkčiojimas, timpčiojimas, šūkčiojimas. Atetozė – sustiprėję veido ir liežuvio, lėti galūnių (ypač pirštų) judesiai, panašūs į kirmėlės judesius (pvz., vienas pirštas tiesiasi, kitas riečiasi); dažniausiai būna dėl įgyto arba įgimto galvos smegenų pažeidimo. Torsioninė distonija – nevalingų kaklo ir liemens judesių sustiprėjimas, kai ligonis sėdi arba stovi; gali atsirasti po encefalito. Hemibalizmas – didelės amplitudės nevalingi rankų judesiai, panašūs į metimo judesį. Parkinsonizmas – lėti ir inertiški judesiai, drebančios galūnės, sumažėjęs aktyvumas, monotoniška kalba, vegetacinių funkcijų sutrikimas. Kartais atsiranda isterinė hiperkinezija (nevalingi judesiai kyla, kai žmogus jaučiasi kieno nors stebimas). Neretai ligoniui būna kelios hiperkinezijos formos (pvz., chorėja ir atetozė). Kyla po funkcinio ir organinio smegenų (dažniausiai požievio branduolių) pažeidimo.
2271