hiperseksualùmas (hiper… + lot. sexualis – lytinis), seksualinės funkcijos sutrikimas – liguistai padidėjęs lytinis potraukis ir jautrumas išgyvenant orgazmą. Skirstant pagal lytį skiriama hiperseksualumo moteriškoji atmaina nimfomanija ir vyriškoji – satiriazė, arba satyrizmas (pagal graikų dievybių satyrų, pasižymėjusių dideliu gašlumu ir lytine galia, pavadinimą; pasireiškia liguistai padidėjusiu lytiniu potraukiu, kurio nenumalšina nei labai dažni lytiniai santykiai, nei dažna seksualinių partnerių kaita). Hiperseksualus žmogus dažn. turi asmenybės sutrikimų, įprasti lytiniai santykiai su vienu partneriu dažnai nepatenkina jo lytinių poreikių, todėl pradedama patologiškai masturbuotis, dėl ne visai lytinių dirgiklių gali reikštis skausminga erekcija, ieškoma grupinių pasitenkinimo būdų, lytiškai suartėjama su bet kokiais partneriais. Dažnai jaučiamas nevisavertiškumo kompleksas, patiriamas stresas, atsiranda problemų su lytiniais partneriais. Hiperseksualumas dažniausiai pasireiškia vėlyvoje paauglystėje ir ankstyvuoju suaugusiojo amžiaus tarpsniu asmenims, patyrusiems prievartą šeimoje, t. p. augusiems seksą sureikšminančioje šeimoje arba aplinkoje, kur vaikui buvo prieinama pornografinė medžiaga. Hiperseksualumo priežastys įvairios: psichosomatiniai (psichosomatika) veiksniai, endokrininių (hormoninių) liaukų pakitimai dėl traumų, neuroinfekcinės, antinksčių ligos ar smegenų augliai, afektiniai (afektas) sutrikimai, ankstyvoji demencija (pvz., dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ar somatinės ligos). Pastebėta, kad nuo lytinio potraukio priklausomi žmonės gali būti perdėtai aktyvūs, gali tapti darboholikais, azartinių lošimų mėgėjais, turėti valgymo sutrikimų, t. p. gali imti girtauti, vartoti narkotikus. Lytinio aktyvumo tapimas vienintele egzistencijos forma vadinamas nervine erotomanija. Hiperseksualiu nelaikomas žmogus, kurio lytinis potraukis yra padidėjęs dėl individualių seksualumo ypatybių, bet jis išlieka energingas ir sėkmingai dirba, normaliai bendrauja, renkasi partnerį, patyręs orgazmą jaučia pasitenkinimą.
Hiperseksualumas gydomas (jei nėra organinių priežasčių) taikant individualią ar grupinę psichoterapiją, kartais ir vaistais. Itin svarbu, kad pats žmogus pripažintų savo problemą ir būtų motyvuotas keisti savo elgesį.
2271