hipertòninė ligà (morbus hypertonicus), širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Pagrindinis požymis – padidėjęs kraujospūdis (sistolinis daugiau kaip 140, diastolinis daugiau kaip 90 mm gyvsidabrio stulpelio). Labiau paplitusi ekonomiškai stipriose šalyse, didmiesčių gyventojų serga daugiau nei kaimo. Priežastis nežinoma. Hipertoninei ligai atsirasti turi reikšmės stresas, pasikartojančios neigiamos emocijos, paveldimi veiksniai, nutukimas, cukrinis diabetas, didelio valgomosios druskos kiekio vartojimas, hipodinamija. Sergant hipertonine liga didėja širdies minutinis tūris (kraujo tūris, kurį išstumia širdis per minutę), siaurėja periferinės kraujagyslės ir didėja jų pasipriešinimas kraujo tėkmei. Iki šiol nėra įrodyta, kuris šių sutrikimų atsiranda pirmiau. Vieni mokslininkai teigia, kad polinkį į hipertoniją turintiems žmonėms būna genetiškai nulemta sumažėjusi natrio ekskrecija (išsiskyrimas su šlapimu); tai sumažina vandens išskyrimą, kraujo kiekio ir minutinio širdies tūrio padidėjimą, todėl susiaurėja periferinės kraujagyslės (autoreguliacinis mechanizmas). Kitų nuomone, kraujagyslių susiaurėjimą sukelia nerviniai (padidėja simpatinės nervų sistemos tonusas, katecholaminų sekrecija) ir humoraliniai (padidėja renino ir angiotenzino bei aldosterono sekrecija, padaugėja endotelino, tromboksano, sumažėja azoto oksido, prostaciklino) veiksniai. Manoma, kad periferinių kraujagyslių pasipriešinimą didina paveldėtas kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelių membranos natrio ir kalcio jonų pernašos sutrikimas, lemiantis kalcio padaugėjimą ląstelėse ir neruožuotųjų raumenų ląstelių susitraukimą. Sergant lengva hipertonine liga, sistolinis kraujospūdis būna 160–179 mm Hg, diastolinis – 95–104 mm Hg. Pasitaiko, kai kraujospūdis būna normalus. Vidutinio sunkumo hipertoninės ligos atveju sistolinis kraujospūdis būna 180–200 mm Hg, diastolinis – 105–114 mm Hg. Pasitaiko hipertoninių krizių, kai staiga labai padidėja kraujospūdis, ligoniui labai skauda galvą, pykina, sutrinka rega, jutimai, ligonį ištinka stenokardijos priepuoliai. Sergant sunkia hipertonine liga visą laiką būna labai didelis sistolinis kraujospūdis (200–230 mm Hg ir daugiau), dažnos hipertoninės krizės, kurių metu neretai ištinka miokardo infarktas ar smegenų insultas. Širdies kairysis skilvelis padidėja, sustorėja jo sienelė, progresuoja širdies, smegenų, inkstų ir kitų organų kraujagyslių arteriosklerozė, sukelianti tų organų išeminius pažeidimus ir funkcijos nepakankamumą. Būdingi akių dugno pokyčiai – pabrinksta regimojo nervo spenelis, būna hemoragijų. Hipertoninė liga gydoma kompleksiškai. Svarbu laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo. Skiriami kraujospūdį mažinantys vaistai: angiotenzinazės inhibitoriai, β adrenoblokatoriai, kalcio antagonistai, diuretikai, raminamieji ir kiti.
1334