hipertròfija (hiper… + gr. trophē – mityba), kompensacinis organo masės padidėjimas padidėjus kiekvieno jį sudarančio struktūrinio vieneto masei. Hipertrofija lemia organo funkcijos sustiprėjimą. Skiriama darbo, vikarinė, neurohumoralinė ir regeneracinė hipertrofija. Darbo hipertrofija būna sveikam organui intensyviau dirbant (griaučių raumenų hipertrofija sportininkams) ir patologinėmis sąlygomis (miokardo hipertrofija esant širdies ydoms, sergant hipertonine liga). Vikarinė (pavaduojamoji) hipertrofija pasitaiko pašalinus porinį organą (vieno inksto, plaučio hipertrofija), neurohumoralinė hipertrofija – pakitus endokrininių liaukų funkcijai (fiziologinė gimdos, pieno liaukų hipertrofija nėštumo metu, patologinė nosies, liežuvio, vidaus organų hipertrofija sergant didgalūnyste (akromegalija) dėl hipofizėje padidėjusios somatotropino sekrecijos. Regeneracinė hipertrofija pasitaiko pašalinus dalį organo (kepenų hipertrofija po dalinės rezekcijos). Hipertrofuotas organas gali kompensuoti patologinius pokyčius organizme, bet ilgainiui, nepašalinus hipertrofiją sukėlusios priežasties, ląstelėse atsiranda distrofinių pokyčių ir organo dekompensacija (funkcijos nusilpimas).
1334