hipodròmas (gr. hippodromos < hippos – arklys + dromos – bėgimo takas), žirgų sporto (jojimo, vadeliojimo) varžybų, t. p. arklių treniravimo, bandymų vieta. Hipodrome būna 2–3, dažniausiai 1600–2400 m ilgio, elipsės formos bėgimo takai, tribūnos žiūrovams, prie finišo – teisėjų pakyla, netoli tribūnų – aptverta aikštelė žirgams išvesti, balnoti. Prie hipodromo įrengiama uždari treniruočių maniežai, arklidės, kalvė, veterinarijos ligoninė. Hipodromo personalas – direktorius, zooveterinarijos specialistai, treneriai, žokėjai, vadeliotojai – treniruoja arklius, rengia lenktynes, vertina arklių darbingumą, teikia duomenis arklių savininkams, žirgynams. Lietuvoje hipodromų funkcijas iš dalies atlieka žirgynai.
Utenos Rašės hipodromas (2010–2013 rekonstruotas)
Valiefendi hipodromas Stambule (įrengtas 1913, 1967–1969 rekonstruotas)
Istorija
Senovėje žirgų lenktynių vieta. Hipodromai minimi Homero Iliadoje. Seniausias hipodromas buvo Olimpijoje: čia nuo 680 pr. Kr. per olimpines žaidynes vykdavo keturkinkių dvirãčių vežimų lenktynės. Romėnų statinys, kuriame vykdavo vadeliotojų lenktynės ir kitos pramogos, buvo vadinamas cirku (žymiausias – Didysis cirkas Romoje tarp Palatino ir Aventino kalvų).
graikų hipodromo Nemėjoje (Argolidė) liekanos
romėnų hipodromas Afrodizijuje (Karija)
Žymiausias ir didžiausias antikos laikų hipodromas buvo Konstantinopolyje (dabar Stambulas). Jis pradėtas statyti 203, valdant Romos imperatoriui Septimijui Severui, baigtas 330, valdant imperatoriui Konstantinui I.
Gyvačių kolona Konstantinopolio hipodromo vietoje
Čia vykdavo žirgų ir vadeliotojų varžybos, valstybiniai renginiai. Konstantinopolio hipodrome buvo apie 80 000 iš marmuro iškaltų vietų žiūrovams, jį puošė daugybė skulptūrų ir kitų meno kūrinių. 532 tarp Konstantinopolio hipodrome besivaržančių žaliųjų ir mėlynųjų komandų sirgalių kilo muštynės, kurios virto Nikos sukilimu (sudegė dalis Konstantinopolio). 1453 Konstantinopolį užėmę turkai hipodromo akmens luitus ir marmurą naudojo kaip statybų medžiagą. Išliko požeminių patalpų (jų sienų aukštis – 20 m), spiralinės Gyvačių kolonos liekanų, du obeliskai, 4 bronzinės žirgų skulptūros (jas 1204 per ketvirtąjį kryžiaus žygį kryžininkai pagrobė ir nugabeno į Veneciją; dabar puošia Šv. Morkaus bažnyčios fasadą).
3157