Hipokrãtas (Hippokratēs) 460 pr. Kr.Koso sala apie 377 pr. Kr.prie Larisos, senovės graikų gydytojas, filosofas. Žymiausias antikos medikas.
Veikla
Manoma, kad jo tėvas buvo gydytojas. Lankėsi Mažosios Azijos ir Juodosios jūros pakrančių šalyse, Egipte, Libijoje, ten susipažino su tų kraštų medicina. Apibendrino to meto žinias apie žmogaus organizmo sandarą, organų veiklą, ligas ir gydymą, sukūrė antikinės medicinos teorijos pagrindą. Neigė antgamtines ligos priežastis, ligos diagnostiką grindė fiziniais tyrimo būdais ir ligonio stebėjimu. Aprašė daug ligų simptomų, ligų prognozės kriterijų. Išskyrė 4 pagrindinius žmogaus temperamento tipus (sangviniškąjį, choleriškąjį, flegmatiškąjį ir melancholiškąjį), priklausančius (jo teigimu) nuo žmogaus konstitucijos. Darė operacijas, sukūrė tvarstymo, t. p. lūžių, išnirimų ir žaizdų gydymo būdų. Hipokrato vartota ligų nomenklatūra sudaro šiuolaikinės ligų nomenklatūros pagrindą. Jam priskiriami gydytojo elgsenos gydant ligonį principai (Hipokrato priesaika).
Hipokratas
Hipokratas buvo ir vienas geografinės sociologijos mokyklos pradininkų, nes siejo teritorinius žmonių savybių, papročių ir ūkio skirtumus su geografinės aplinkos skirtumais.
Veikalai
Parašė apie 60 veikalų, kurie sudaro rinkinį Hipokrato rinkinys (Corpus Hippocraticum), išversta į sirų, arabų, hebrajų, lotynų ir kitas kalbas. Veikalai išliko aktualūs iki 19 amžiaus. Parašė aforizmų (rinkiniai). Kai kurie aforizmai (pvz., Menas ilgaamžis, gyvenimas trumpas) vartojami ir dabar.