hipòksija (hipo… + lot. oxygenium), deguõnies bãdas, deguonies trūkumas organizmo audiniuose. Sukelia nepakankamas organizmo audinių aprūpinimas deguonimi arba sutrikęs jo panaudojimas vykstant biologinei oksidacijai.
Pagal sukėlusią priežastį ir raidos mechanizmą skiriama egzogeninė (hipo- ir normobarinė), kvėpuojamoji, cirkuliacinė, heminė, audinių ir mišrioji hipoksija. Hipobarinė egzogeninė hipoksija atsiranda kylant į aukštumas (kalnų liga), kai sumažėja atmosferos slėgis ir trūksta deguonies. Normobarinė egzogeninė hipoksija gali ištikti mažose uždarose patalpose, šachtose, šuliniuose, povandeniniuose laivuose, kur atmosferos slėgis normalus, bet yra mažiau deguonies. Egzogeninės hipoksijos patogenezę lemia arterinė hipoksemija (sumažėjus deguonies kiekiui arteriniame kraujuje hemoglobinas nepakankamai įsotinamas deguonimi, jo trūksta ir audiniuose). Dėl kompensacinės plaučių hiperventiliacijos atsiranda hipokapnija (sumažėjus anglies dioksido kiekiui kraujuje sutrinka smegenų ir širdies aprūpinimas krauju, elektrolitų pusiausvyra, atsiranda kvėpuojamoji alkalozė). Kvėpuojamoji hipoksija prasideda sutrikus išoriniam kvėpavimui – plaučių ventiliacijai, jų aprūpinimui krauju ar deguonies difuzijai. Cirkuliacinė (širdies ir kraujagyslių) hipoksija atsiranda dėl kraujo apytakos sutrikimo, kai organai ir audiniai nepakankamai aprūpinami krauju (nukraujavus, sutrikus širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai). Šiai hipoksijai būdinga normalus deguonies kiekis arteriniame kraujuje ir jo sumažėjimas veniniame kraujuje. Heminė hipoksija būna dėl mažakraujystės, apsinuodijus smalkėmis (susidaro karboksihemoglobinas) arba kai kuriomis cheminėmis medžiagomis (susidaro methemoglobinas). Audinių hipoksija esti dėl ląstelių nesugebėjimo panaudoti deguonį (jo panaudojimą slopina įvairūs oksidacijos fermentų inhibitoriai, pvz., cianidai, sunkieji metalai) arba sutrikus biologinei oksidacijai. Audinių hipoksija atsiranda dėl hipovitaminozės, badavimo, sutrikus kvėpavimo fermentų sintezei, kai pažeidžiamos mitochondrijų membranos ir kitos ląstelių biologinės struktūros, sergant sunkiomis infekcinėmis ligomis, uremija, spinduline liga.
Mišriąją hipoksiją sukelia kelios pagrindinės hipoksijos, pvz., ištikus trauminiam šokui ir nukraujavus, atsiranda cirkuliacinė hipoksija ir heminė hipoksija. Būna ūminė hipoksija (prasideda staiga, trunka 2–3 savaites) ir lėtinė hipoksija (prasideda pamažu, trunka kelias savaites, kelis mėnesius ar metus).
Hipoksijai užsitęsus organizmas dėl įvairių funkcinių ir struktūrinių pokyčių gali žūti. Pirmiausia sutrinka medžiagų apykaita, ląstelėse mažėja adenozin‑5′‑trifosfato, aktyvėja glikolizė, kaupiasi pieno rūgštis, gali atsirasti metabolinė acidozė, neigiamas azoto balansas. Ligai progresuojant ląstelės pradeda irti ir nekrozuoti. Hipoksijai jautriausia centrinė nervų sistema, širdies raumuo, inkstai, kepenys. Eiga priklauso nuo jos trukmės ir nervų sistemos pažeidimo.
Gydoma dirbtiniu kvėpavimu, tiekiant deguonį normaliu arba padidintu slėgiu (hiperbarinė oksigenacija), ligoniui perpilant eritrocitus, skiriant antioksidantų.
1334