hipostãzė (gr. hypostasis – pagrindas, esmė) Dievybės atributas, artimas jos abstrakčių bruožų personifikacijai ir tapęs savarankišku. Būdinga politeistinėms religijoms. Hipostazės dažniausiai tampa atskiromis dievybėmis (senovės egiptiečių religijoje Maat – tiesos ir teisingumo, senovės graikų Dikė – teisingumo, Nikė – pergalės, romėnų Paksė – taikos, Konkordija – santarvės, Viktorija – pergalės deivės). Gnosticizme Dievo ir pasaulio pradų hipostazėmis buvo laikomi eonai (Dievo emanacija).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką