hipotalãmas (hypothalamus), pógumburis, žmogaus ir stuburinių gyvūnų tarpinių smegenų apatinė dalis, esanti po regimuoju gumburu. Jį sudaro pilkasis gūbrys (hipotalamo centre esanti plona gaubta pilkosios smegenų medžiagos plokštelė), hipofizė (apatinė hipotalamo dalis, kurią su smegenimis jungia piltuvo formos atauga), regimųjų nervų kryžmė ir regimasis takas (regos analizatoriaus neuronų dalis ir tinklainės ganglinių ląstelių ataugų pluoštai), speniniai kūnai (2 nedideli gumburėliai, esantys už hipofizės, laikomi uoslės analizatoriaus požieviniais centrais) ir pogumburinė sritis (plonas tarpinių smegenų sluoksnis tarp regimojo gumburo ir vidurinių smegenų kojyčių; iš šių į ją nutįsta raudonieji branduoliai, juodoji medžiaga ir tinklinis darinys). Hipotalame yra apie 32 branduolius, jie susiję tarpusavyje ir su kitais smegenų skyriais. Dalis šių branduolių gamina hormonus (pvz., vazopresiną) ir kitas biologiškai aktyvias medžiagas, kurios vadinamos hipofizės hormonus atpalaiduojančiais veiksniais. Hipotalamas reguliuoja vegetacines organizmo funkcijas (vidaus organų darbą, medžiagų apykaitą, termoreguliaciją, kraujotaką, kvėpavimą, virškinimą), vidaus sekrecijos liaukų veiklą, derina ir reguliuoja simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos funkcijas, padeda palaikyti organizmo vidaus terpės pastovumą (homeostazę), veikia smegenų žievę. Hipotalamas – filogenetiškai sena galvos smegenų dalis. Gerai išsivysčiusį hipotalamą turi ganoidinės ir kaulingosios žuvys, bet sudėtingiausias ir labiausiai diferencijuotas yra žinduolių hipotalamas.
2271