hipotèzė (gr. hypothesis – spėjimas, prielaida), nevisiškai pagrįsti teiginiai, aiškinantys reiškinius, jų priežastis ir ryšius. Vienas mokslinio pažinimo būdų. Iš mokslinės hipotezės reikalaujama, kad ji kuo mažiau prieštarautų turimoms žinioms, būtų iš principo patikrinama, tiktų kuo didesniam reiškinių skaičiui, būtų paprasta, ekonomiška. Hipotezės dažniausiai kuriamos tada, kai turimos mokslo žinios negali paaiškinti kurių nors faktų, jų priežasčių. Hipotezių kūrimas yra sunkiausia mokslinio darbo dalis. Hipotezei visada būdinga tam tikro laipsnio tikėtinumas, kuris ją tikrinant patyrimo duomenimis išnyksta (tada hipotezė virsta fikcija ir atmetama) arba išauga iki tokio laipsnio, kad hipotezė tampa nauju mokslo dėsniu, principu, teorija. Stipresnė yra hipotezė, turinti daugiau galimybių būti patvirtinta. Hipotezės stiprumą rodo jos atitikimas kitas hipotezes, įsitikinimus, visuomeninis naudingumas. Monopolinė hipotezė moksle nepageidautina, siekiama kurti alternatyvias hipotezes.
314