hipotezė

hipotèzė (gr. hypothesis – spėjimas, prielaida), teisės normos dalis, nustatanti asmenis, kuriems adresuota norma, ir aplinkybes, kurioms atsiradus teisės norma galioja. Ji nurodo, kokių sąlygų reikia, kad atsirastų tam tikros reguliuojamų santykių dalyvių teisės ir pareigos. Hipotezėje nustatomos galimos, tipinės, ginčo atveju įrodomos aplinkybės, kuriomis įgyvendinama teisės norma. Hipotezė ir dispozicija adresuotos teisinių santykių dalyvių protui ir valiai bei situacijoms, kai galima pasirinkti įvairius elgesio variantus, bet nustatomas variantas, atitinkantis teisėje išreikštą valstybės valią. Pagal sandarą skiriamos šios hipotezės: paprastoji (teisės normų galiojimą sieja tik su viena aplinkybe), sudėtinė (numato kelias aplinkybes, kurioms esant galioja teisės norma) ir alternatyvioji (teisės normos galiojimą sieja su vienos iš kelių nurodytų aplinkybių buvimu).