histònai, baziniai baltymai, kuriuose diaminorūgštys lizinas ir argininas sudaro apie 25 % visų aminorūgščių. Molekulinė masė 11–25 kilodaltonai. Yra beveik visų organizmų (nėra bakterijose) ląstelių branduoliuose; ypač daug jų eritrocituose ir skydliaukės ląstelėse. Histonai sudaro grįžtamus kompleksus su deoksiribonukleorūgštimi (DNR) – nukleosomas. Histonai skirstomi į 5 pagrindines grupes: H1, H2a, H2b, H3 ir H4. Oktameras (H2a, H2b, H3, H4)2 sudaro nukleosomų šerdį. Evoliucinis histonų pastovumas reiškia, kad jų struktūra yra svarbi pagrindinėms ląstelės funkcijoms. Mažiausiai konservatyvus H1. Histonų specifinės aminorūgščių arginino, lizino, histidino arba treonino liekanos potransliacinių modifikacijų metu yra grįžtamai metilinamos, acetilinamos arba fosforilinamos. Modifikacijos sumažina teigiamą histonų krūvį, todėl susilpnėja sąveika tarp histonų ir DNR. Histonų modifikacijos įvairiuose audiniuose skiriasi ir priklauso nuo ląstelių ciklo stadijos.
-histonas
3060