„Hnčiak“ (nuo 1909 oficialus pavadinimas Socialdemokrãtų pártija „Hnčiak“), Armėnijos politinė partija.
Įkurta 1887 Ženevoje studentų armėnų. 1887–1915, 1935–40 leido laikraštį Hnčiak. Partijos idėjinėms nuostatoms įtakos turėjo revoliucinių demokratinių pažiūrų armėnų veikėjai (M. Nalbandianas ir kiti) ir A. Gerceno leistas Kolokol (iš čia partijos ir jos laikraščio pavadinimas: armėnų kalba hnčiak – varpas). Hnčiak siekė išlaisvinti Vakarų Armėniją ir įkurti nepriklausomą Armėnijos respubliką. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Hnčiak skyriai veikė daugelyje šalių: Turkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje, Persijoje ir kitur. 19 a. pabaigoje Hnčiak nariai, siekdami atkreipti į armėnų klausimą Vakarų valstybių dėmesį, Turkijoje organizavo ginkluotą savigyną ir taikias demonstracijas.
Po Jaunaturkių revoliucijos (1908) Hnčiak apsiribojo autonomijos ir konstitucinių reformų siekiais. 1915 dalis partijos narių tapo armėnų genocido Turkijoje aukomis. Per I pasaulinį karą jie kovojo Rusijos kariuomenės Kaukazo fronto armėnų savanorių daliniuose, sudarė daugumą Prancūzijos 1916 sukurtame Rytų legione, kuris 1918 12 įžengė į Kilikiją, bei čia armėnų suformuotoje vyriausybėje (Kilikijos nepriklausomybė turkų likviduota 1921 pabaigoje). 1923 Hnčak partija SSRS buvo panaikinta, veikė išeivijoje.
Armėnijoje atkurta 1995. 2012 turėjo apie 4300 narių. Didelės politinės įtakos ir vietų parlamente neturi. Veikia t. p. Libane (atstovauja armėnų mažumai Libano parlamente) ir tarp armėnų išeivių Jungtinėse Amerikos Valstijose, Sirijoje, Kuveite, Egipte, Argentinoje ir kitose šalyse.
2315