hodegètrija, Dievo Motinos su Kūdikiu Jėzumi ikonografinis tipas. Dievo Motina vaizduota iki pusės (rečiau visu ūgiu), ant kairiosios rankos laikanti Kūdikį Jėzų, dešiniąja rodanti į jį, kaip amžinojo žmonijos išganymo kelią. Hodegetrijos kompozicija statiška, frontali. Jėzaus Kristaus dieviškumą, didybę ir Išganytojo statusą perteikia jo simbolinis laiminimas dešiniąja ranka ir kairėje rankoje laikomas pergamento ritinėlis bei kryžiaus formos nimbas.
Maskvos mokyklos ikona (15 a. vidurys, Tretjakovo galerija Maskvoje)
Hodegetrija susiformavo Bizantijos sakralinėje dailėje – Dievo Motinos su Kūdikiu Jėzumi ikonos pagrindu. Ši ikona buvo priskiriama stebuklingųjų bažnytinio meno kūrinių grupei (pagal Rytų Bažnyčios tradiciją – nutapyta paties apaštalo evangelisto Luko Jeruzalėje). Bizantijos imperijoje ikona turėjo relikvijos statusą, kaip sostinės ir valstybės globėja saugota specialiai pastatytame pastate – vienuolyno Hodegon sanktuarijuje Konstantinopolyje (iš čia kilo hodegetrijos pavadinimas). 1453 per turkų invaziją ikona dingo (jos buvimo vieta nežinoma). Hodegetrijos kompozicijos schema plito Rytų ir Vakarų Europos dailėje. Hodegetrijos sklaidai, įvairioms modifikacijoms įtakos turėjo į Europos šalis kaip dovanos, karo trofėjai patekusios, piligrimų atsivežtos originalios bizantiškosios ikonos.
Hodegetrijos atvaizdų sukurta Lenkijos (Čenstakavo Dievo Motina 17 a. pirma pusė), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Tytuvėnų Dievo Motina, apie 1434) sakralinėje dailėje.
694