Hodgkino liga (Hòdžkino ligà), limfogranulomatòzė, piktybinis limfinio audinio navikas, viena limfomų. Anksčiau vadinta limfogranulomatoze. Pažeidžia limfmazgius, blužnį, kepenis, kaulų čiulpus, užkrūčio liauką. Sudaro 0,7 % visų navikų, suserga 2 iš 10 tūkstančių žmonių. Dažniau serga baltosios rasės, ekonomiškai stiprių šalių gyventojai, ypač vyrai, berniukai (sudaro apie 85 % Hodgkino liga sergančių vaikų). Dažniausiai suserga 15–34 ir 55–70 metų žmonės. Priežastis nežinoma, manoma, ligą skatina Epsteino ir Barr virusas (priklauso herpesvirusams), imuniteto nusilpimas (dažnai serga ŽIV infekuotieji, bet tai nėra tiesiogiai su AIDS susijusi liga). Būdingi simptomai: limfmazgių (dažniausiai kaklo, pažastų, kirkšnių, intratorakalinių) padidėjimas ir skausmas čiuopiant, silpnumas, karščiavimas, kūno masės mažėjimas, prakaitavimas naktį, viso kūno niežulys. Ligonis gali kosėti, dusti dėl padidėjusių tarpuplaučio limfmazgių spaudimo, jam skauda kaklą, šoną, slenka plaukai, padidėja blužnis. Padidėja eritrocitų nusėdimo greitis, kraujuje gali padaugėti fermentų – laktatodehidrogenazės, šarminės fosfatazės, citokinų – interleukinų IL‑6, IL‑10. Krūtinės ląstos rentgenogramoje, kompiuterinėje tomogramoje ar tiriant branduolių magnetiniu rezonansu dažnai matomi padidėję tarpuplaučio limfmazgiai (vadinamasis kamino simptomas). Liga diagnozuojama atlikus limfmazgių, kaulų čiulpų, pakitusio audinio biopsiją. Tiriant mikroskopu randamos Hodgkino ligai būdingos navikinės B limfocitų klono RS (Reed ir Sternbergo) ląstelės. Gydoma jonizuojančiąja spinduliuote, chemoterapija. Tikimybė išgyventi sergant I–II stadijos Hodgkino liga – 90 %, sergant III stadijos – 84 %, sergant IV stadijos – 65 %. Ligą 1832 aprašė T. Hodgkinas (Didžioji Britanija).
2271