Hohencòlernai (Hohenzollern), Hohencòleriai, Brandenburgo kurfiurstų (1415–1701), Prūsijos karalių (1701–1918), Vokietijos imperatorių (1871–1918) dinastija (lent.). Vardas nuo Zolorino ar Zolrės pilies Švabijoje (apie 24 km į pietus nuo Tübingeno). Pradininku laikomas Zolerno grafas Frydrichas (m. 1125). Šventosios Romos imperijos imperatoriui Frydrichui I Barbarosai 1191 suteikus grafui Frydrichui I iš Zolerno (m. 1201) Niurnbergo burggrafo titulą, Hohencolernai skilo į frankoniškąją ir švabiškąją linijas. Frankoniškoji linija valdė Niurnbergą, Kulmbachą, nusipirko Ansbachą, Bayreuthą. Nuo 1415 ji valdė Brandenburgą, nuo 1525 – ir Prūsiją (nuo 1701 Prūsijos karaliai, 1871–1918 ir Vokietijos imperatoriai). Švabiškoji giminės šaka 1576 suskilo į Hohencolernų-Hechingenų (išmirė 1869) ir Hohencolernų-Zigmaringenų linijas.
Zolerno grafų herbas (Scheiblerio herbyno, Scheibler'sches Wappenbuch, 15–17 a., iliuminacija, Bavarijos valstybinė biblioteka)
1