Hòli (< skr.), Hòlika, hinduistų kasmetinė šventė. Viena svarbiausių; dar vadinama Vasanta Mahotsava (Didžiąja pavasario švente). Visoje Indijoje pradedama švęsti per phalgunos (vasario–kovo) mėnesio mėnulio pilnatį. Paprastai trunka 3 dienas. Pirmąją dieną laužuose deginamos šiaudinės iškamšos, simbolizuojančios demonę (rakšasę) Holiką, kuri bandė sudeginti brolį Prahladą, garbinantį Višnų; šiam sutrukdžius pati žuvo liepsnose. Kitas 2 dienas vyksta karnavalai, jų dalyviai barstosi spalvotais milteliais, laistosi dažytu vandeniu (siejama su Krišna, kuris sielodamasis dėl tamsaus gymio bandė šliūkštelėti dažų ant skaistaus mylimosios Radhos veido). Šventuosiuose vaišnavų Vrindavanos ir Mathuros miestuose Holi trunka 16 dienų.
Holi šventė Govindadevos šventykloje (Džaipuras)
Pietų Indijoje per šią šventę pabrėžiamas meilės dievo Kamos pavertimo pelenais (taip pasielgęs asketiškasis Šiva) motyvas. Bengalijoje ir Orisoje ant specialių platformų supamos dievų skulptūros, čia Holi dažniau vadinama Dolapūrnima ar Dolajatra (Sūpuoklių švente).
171
-Vasanta Mahotsava; -Didžioji pavasario šventė; -Dolapūrnima; -Dolajatra; -Sūpuoklių šventė