Homo ergaster (lot.), darbštùsis žmogùs, išnykusi archajinių žmonių rūšis ar porūšis. Gyveno Afrikoje ankstyvojo pleistoceno laikotarpiu (prieš 2,5–0,77 mln. metų). 20 a. 8 dešimtmetyje R. E. Leakey ir Alanas Walkeris aprašė nemažai fosilijų iš rytinės Turkanos ežero pakrantės (KNM ER 3733, KNM ER 3883, KNM ER 992, kiek vėliau – Turkanos berniukas), kurios priskirtos Homo ergaster. Pavadinimą 1975 pasiūlė Colinas Grovesas ir Vratislavas Mazákas. Daugiausia radinių telkiasi apie Turkanos ežerą Kenijoje. Dėl Homo ergaster vietos homininų sistematikoje diskutuojama, kai kurie tyrėjai laiko ankstyvu Homo erectus variantu, evoliucionavusiu iš Homo habilis ir gerokai besiskiriančiu nuo Azijos Homo erectus. Greičiausiai buvo vėlesnių Europos ir Afrikos homininų, tokių kaip šiuolaikiniai žmonės ir neandertaliečiai, protėvis.
Kaukolėms būdinga atsikišę žandikauliai, žemos nuožulnios kaktos, masyvūs antakių velenai. Palyginti su australopitekais, pasižymėjo didesne kūno mase, ilgesnėmis kojomis, santykinai mažesniais dantimis ir žandikauliais – tai rodo esminius mitybos pokyčius (gausesnis energetiškai koncentruoto gyvūninio maisto vartojimas). Gyveno Afrikos savanose ir buvo pirmasis primatas, užsiimantis medžiokle ir rankiojimu. Laikoma, kad jų bendruomenėms (keliasdešimties individų grupėms, kurių pagrindą sudarė bendradarbiaujantys vyrai, lydimi moterų ir vaikų) būdinga veiklų pasidalijimas tarp lyčių ir monogaminiai santykiai. Kartu su Homo ergaster randami Acheulio kultūros įrankiai (ankstyviausi žinomi universalūs akmeniniai rankiniai kirtikliai). Galėjo būti seniausias homininas, naudojęs ugnį.
1390