homo sovieticus (lot. sovietinis žmogus), homo soveticus, literatūroje ir publicistikoje paplitęs menkinamas sovietinės (platesne prasme – komunistinės) santvarkos išugdyto ir prie šios santvarkos prisitaikiusio žmogaus apibūdinimas. Homo sovieticus pagrindiniai bruožai: paklusnumas bet kokiems valdžios nurodymams ir kolektyvo valiai, laisvo pasirinkimo, savarankiško mąstymo ir veiklos, asmeninės atsakomybės vengimas, prisitaikėliškumas, neprincipingumas, intelektualus ir kultūrinis ribotumas, tautinės savimonės stoka, abejingas požiūris į darbą ir visuomenės nuosavybę, agresyvumas silpnesniųjų atžvilgiu ir kita. Terminą sukūrė rusų sociologas ir rašytojas A. Zinovjevas, 1982 parašydamas to paties pavadinimo knygą.
Maskvos metro Babuškinskaja stoties atidarymas (1978 09)