homrulis

hòmrulis (angl. home rule – savivalda), judėjimas už Airijos autonomiją Didžiosios Britanijos sudėtyje. Judėjimo programą, skirtą Airijos autonomijos asociacijai (įkurta 1870) 1869 parašė protestantas teisininkas I. Buttas. Pagal ją, Airija, Škotija ir Anglija turėtų bendrą valdovą, nacionalinę tarybą, kuri posėdžiautų Westminsterio rūmuose ir rūpintųsi tarptautiniais reikalais. Kiekvienos šalies vidaus reikalus tvarkytų savi parlamentai. I. Butto programą parėmė airių judėjimo lyderis C. S. Parnellis; pradėta reikalauti žemės reformos ir mokyklų skirtingo tikėjimo mokiniams. Homrulį parėmė ministras pirmininkas W. E. Gladstone’as, bet jo siūlomą bilį (Airijai numatantį dvejų rūmų nacionalinį susirinkimą, atsakingą už Airijos vidaus reikalus; užsienio politika, kariuomenė, finansinė politika, didesni mokesčiai būtų Westminsterio žinioje) Parlamentas 1886 atmetė. 1893 Lordų Rūmai atmetė antrąjį homrulio bilį. Trečiąjį projektą 1912 Parlamentas patvirtino, bet Lordų rūmai dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo 1914 09 dvejiems metams atidėjo jo įgyvendinimą. Visų homrulio projektų svarbiausias trūkumas – nesugebėta įtikti Airijos šiaurės rytinės dalies – Alsterio protestantams, kurie norėjo tiesioginio Didžiosios Britanijos valdymo. Po karo savivaldos reikalavimą pakeitė judėjimas dėl Airijos nepriklausomybės. Ieškodama taikaus sprendimo D. Lloydo George’o vyriausybė 1920 pasiūlė ketvirtąjį homrulio projektą: Belfaste posėdžiautų 6 Airijos šiaurinių grafysčių, Dubline – 26 Airijos pietinių grafysčių parlamentai. 1920 pietinė Airija pasiūlymui nepritarė, jis buvo pakeistas 1921 Airijos–Didžiosios Britanijos taikos sutartimi, pagal kurią 1922 įkurta Airijos laisvoji valstybė. Vienintelė Airijos dalis, gavusi homrulį, yra jam labiausiai priešinęsis Alsteris.