Hondūro gamtinis žemėlapis
Hondro gamtà
Krantai
Fonsecos įlankos krantas vingiuotas, Karibų jūros – lygesnis, šiaurės rytinėje dalyje yra negilių įlankų (Hondūro įlanka, Caratascos lagūna).
Reljefas
Diduma Hondūro paviršiaus – aukštumos ir kalnagūbriai, priklausantys Kordiljerų kalnų sistemai. Vakarinėje dalyje yra Merendóno, Celaquės kalnagūbris (Las Minaso kalnas – Hondūro aukščiausia viršūnė; aukštis 2849 m), šiaurinėje dalyje – Nombre de Dioso, rytinėje dalyje – Entre Ríoso, Kolumbo kalnagūbris, vidurinėje dalyje – Comayaguos kalnagūbris. Kalnagūbrius skiria gilūs upių slėniai. Hondūras yra aktyvioje seisminėje zonoje. Hondūro vidurinėje dalyje yra karstinių formų; žymiausi karstiniai urvai su požeminėmis upėmis: didžiausias – Cueva Grande del Río Talgua (ilgis 3,1 km), giliausias – Sumidero Maigualio urvas (gylis 480 metrų). Žemumos užima apie 20 % šalies paviršiaus. Jų yra jūrų pakrantėse, upių slėniuose ir Hondūro šiaurės rytinėje dalyje, vadinamajame Moskitų Krante. Bahíjos salų paviršius kalvotas (didžiausias aukštis 240 m), salos apsuptos koralų rifų.
Klimatas
Klimatas jūrinis tropinis. Šiaurėje per metus iškrinta 2900–3300 mm kritulių (daugiausia spalio–gruodžio mėnesiais), vakaruose apie 1700 mm (daugiausia gegužės–birželio ir rugpjūčio–spalio mėnesiais), kitur – 900–1500 milimetrų. Hondūro šiaurinėje dalyje dažni uraganai; ypač stiprūs buvo 1974 (žuvo apie 10 000 žm.) ir 1998 (pastogės neteko 2,13 mln. žmonių). Žemumose ir šalies vidurinėje dalyje aukščiausia temperatūra (28–35 °C) būna balandžio–birželio mėnesiais. Žemiausia temperatūra (gruodžio–vasario mėnesiais) nuo 13–14 °C Hondūro vidurinėje dalyje iki 22–24 °C žemumose. Ramiojo vandenyno pakrantėje temperatūra ištisus metus 33–37 °C.
Vidaus vandenys
Dauguma Hondūro upių priklauso Karibų jūros baseinui; ilgiausios – Patuca (523 km), Coco (ja eina Hondūro ir Nikaragvos siena), Aguánas, Ulúos. Į Ramųjį vandenyną teka Choluteca, Goascoránas (juo eina Hondūro ir Salvadoro siena). Vakarinėje dalyje yra vulkaninis Yojoa ežeras. Nedidelių ežerų yra Hondūro šiaurinėje pakrantėje. Humuya upė (Ulúos intakas) patvenkta; yra Cajóno tvenkinys. Šiaurės rytinėje dalyje, Moskitų Krante, daug pelkių.
Dirvožemiai
Dirvožemiai kalnuose rudžemiai ir vulkanžemiai, aukštumose – geltonžemiai, kalciažemiai, šiaurės rytuose, prie Caratascos lagūnos, – salpžemiai, šlynžemiai.
Augalija
Hondūro šiaurėje ir šiaurės rytuose auga drėgnieji visžaliai atogrąžų miškai, Hondūro vidurinėje dalyje – mišrieji ir lapus metantys miškai, kalnuose, aukščiau kaip 600–700 m, – pušynai. Hondūro pietinėje dalyje – savanos, kserofitiniai krūmynai, pakrantėse – mangrovės.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima apie 8 % šalies teritorijos. Yra 16 nacionalinių parkų (dauguma jų – Hondūro šiaurės vakarinės dalies kalnuose). Río Plátano biosferos rezervatas (šiaurinėje pakrantėje) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1982), 1996–2007 ir nuo 2011 įtrauktas į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą. Dar 3 biosferos rezervatai.
11 Ramsaro konvencijos (Hondūre įsigaliojo 1993) saugomų vietovių (plotas 2856 km2).
Hondūro konstitucinė santvarka