Honsiù (Honshū), Honši, senasis pavadinimas Hondo (Hòndas), sala tarp Japonijos jūros, Ramiojo vandenyno ir Japonijos Vidaus jūros; didžiausia Japonijos salyne. Ilgis apie 1300 km, plotis nuo 50 iki 230 kilometrų. Plotas apie 227 900 km2 (apie 60 % šalies teritorijos). 94,3 mln. gyventojų (2018). Nuo Hokaido salos Honsiu skiria Cugaru sąsiauris, nuo Kiusiu salos – Šimonoseki sąsiauris, nuo Sikoku salos – Japonijos Vidaus jūra.
Krantai labai vingiuoti. Didžiausios įlankos: Mucu įlanka, Sendai, Kašimos, Tokijo įlanka, Sagami įlanka, Surugos, Isės, Osakos, Vakasos, Tojamos; pusiasaliai: Šimokitos, Boso, Idzu pusiasalis, Kii pusiasalis, Noto. Honsiu – dalis salų lanko, kuris susidarė Eurazijos ir Ramiojo vandenyno litosferos plokščių subdukcijos zonoje. Paviršius kalnuotas; didžiausias aukštis 3776 m (Fudzijama – aukščiausias Japonijos kalnas). Salą skersai kerta apie 205 km ilgio Fossa Magnos tektoninis lūžis. Išilgai jo ir į vakarus nuo jo yra aukščiausi kalnagūbriai – Hidos (didžiausias aukštis 3190 m, Hotakos kalnas), Akaiši (3189 m), Kiso (2956 m) ugnikalnių grandinės, į rytus – žemesni kalnagūbriai (Kanto, Mikuni). Daug veikiančių ugnikalnių; aktyviausi – Asamos, Bandai. Pajūriuose ir upių slėniuose yra lygumų: Kanto žemuma (Tokijo), Sendai, Nobi lyguma, Ečigo. Daug karstinių urvų (Akijoši, Bjakureno). Būna žemės drebėjimų, Ramiojo vandenyno pakrantėje – cunamių.
Honsiu (priekyje – torii – tradiciniai japoniški šintoizmo vartai)
Klimatas musoninis: pietuose ir viduryje – subtropinis, šiaurėje – vidutinių platumų. Sausio žemiausia temperatūra nuo –5 iki 1–3 °C, rugpjūčio aukščiausia temperatūra 28–32 °C. Aukščiausias viršūnes dengia sniegas. Kritulių iškrinta nuo 1000 mm (rytuose ir pietuose) iki daugiau kaip 2500 mm (kalnuose) per metus. Pietiniuose krantuose dažni taifūnai.
Trumpos vandeningos upės (Abukuma, Kitakami, Šinano, Tone). Didžiausi ežerai – Biva, Kasumiga, Inavaširo. Apie 65 % salos ploto apaugę miškais, daugiausia lapuočių, pietuose – atogrąžų visžaliai.
Daug nacionalinių parkų (Fudzi-Hakone-Idzu, Čiubu-Sangaku, Jošinecu, Čičibu-Tama, Bandai-Asahi ir kiti).
Honsiu – tankiausiai gyvenama, labiausiai urbanizuota ir ekonomiškai stipri Japonijos dalis. Pramonė sutelkta salos pietinėje pakrantėje (Nippon Megalopolis). Didžiausi centrai: Tokijas, Jokohama, Kavasaki, Čiba, Nagoja, Osaka, Kobe. Saloje yra labiausiai pasaulyje išplėtota komunikacijų sistema, tankus modernių mobilių magistralių ir geležinkelių tinklas. Tarptautiniai uostai: Narita, Kansai, Haneda. Povandeniniai tuneliai jungia Honsiu su Hokaido (Seikano tunelis) ir Kiusiu salomis, tiltai – su Kiusiu ir Sikoku salomis. Veikia keltai.
1923 m. (Kanto) žemės drebėjimo padariniai
Katastrofiški žemės drebėjimai Honsiu saloje (arba arti jos) vyko 1293 05 27 (magnitudė 7,1–7,5; sukėlė cunamį, sugriauta Kamakura, žuvo apie 30 000 žmonių), 1923 09 01 (magnitudė 7,9; sugriauta trečdalis Tokijo ir didžioji Jokohamos dalis, apie 143 000 žuvusiųjų), 1995 01 17 (magnitudė 6,9; nuniokota Kobe, žuvo apie 5500 gyventojų). 2011 03 11 žemės drebėjimas ir pakrantes nuniokojęs cunamis Fukušimos I branduolinėje elektrinėje sukėlė branduolinę katastrofą.