Horãcijai (Horatii), senovės Romos patricijų giminė.
Markas Horacijus Pulvilas (6 a. pr. Kr.) ir jo sūnus Publijus Horacijus Pulvilas buvo vieni pirmųjų Romos respublikos konsulų. Pasak legendos, per Romos ir Alba Longos miestų karą buvo sutarta, kad karo baigtį lems karių dvikovos. Kautis pasiryžo trys broliai Horacijai iš Romos ir trys broliai Kuriacijai iš Alba Longos. Kuriacijai buvo nukauti; Alba Longa pateko į Romos priklausomybę. Du broliai Horacijai žuvo, trečiasis grįžęs namo nužudė seserį, kuri apraudojo sužadėtinį Kuriacijų. Dėl to romėnai Horacijų nuteisė mirti, bet jo tėvo prašomi pasigailėjo.
Legenda remiasi istoriniais įvykiais (Alba Longos žlugimas 665 pr. Kr.). Ji tapo dramaturgo P. Corneille’io tragedijos Horacijus (Horace, pastatyta 1640), dailininko J. L. Davido paveikslo Horacijų priesaika (1784) siužetu.
Horacijų priesaika (aliejus, 1784, dailininkas J. L. Davidas, Luvras Paryžiuje)