Hòrgeno kultūrà, vėlyvojo neolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 3400–2850 pr. Kr. dabartinėje Šiaurės Šveicarijos ir Pietvakarių Vokietijos teritorijoje, kai kur jos arealas tęsėsi iki Reino upės. Pavadinta pagal radinius prie Horgeno (netoli Ciuricho, Šveicarija). Šios kultūros genezė siejama su dabartinėje Prancūzijoje (Senos‑Uazos‑Marnos regione) plitusia archeologine kultūra ir Wartbergo archeologine kultūra; keramika turi daug bendrų bruožų. Pagal keramiką skiriami Horgeno kultūros 2 laikotarpiai: ankstyvasis ir vėlyvasis. Ankstyvojo laikotarpio keramika grubiu paviršiumi, puodai paaukštinti su žemu podugniu, vėlyvojo – įvairių formų, puošta spiralės ornamentu.
Žmonės gyvenvietes kūrė prie vandens telkinių, jos buvo aptveriamos statinių tvora. Pelkėtose vietose ant polių eile buvo statomi siauri stačiakampiai pastatai su įėjimu iš galo; gyvenvietėse rasta iki 3 namų eilių. Gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko maistą. Naudojo šiek tiek apdirbtus titnaginius įrankius, dažniausiai peilio pavidalo plokšteles, strėlių antgalius, akmeninius kirvius. Mirusiuosius laidojo gyvenvietėse, dengtose galerijose.