hormònai (gr. hormōn – skatinantis), žmogaus, daugumos gyvūnų ir augalų biologiškai aktyvios medžiagos. Hormonai palaiko organizmo vidinės terpės pastovumą, padeda jam prisitaikyti prie kintančių išorinės aplinkos sąlygų, reguliuoja organizmo augimą, raidą, dauginimąsi.
Hormonams priklauso žmogaus ir stuburinių gyvūnų belatakių liaukų gaminamos ir į kraują bei kitus organizmo skysčius išskiriamos medžiagos, kai kurių bestuburių organizme susidarančios medžiagos (pvz., vabzdžiuose gaminasi medžiagos, skatinančios nėrimąsi ir lėliukės susiformavimą), fitohormonai.
hormonai
Pagal cheminę sudėtį hormonai skirstomi į baltyminius ir steroidinius. Baltyminiai hormonai gali būti sudaryti iš vienos aminorūgšties – katecholaminai (adrenalinas, noradrenalinas), iš nedidelio skaičiaus aminorūgščių (tiroksinas, trijodtironinas, oksitocinas), kiti gali būti sudėtingi baltymai (insulinas, parathormonas, somatotropinas). Steroidiniams cholesterolinės kilmės hormonams priklauso kortizolis, aldosteronas, estrogenas, testosteronas. Hormonų išskyrimas priklauso nuo neurohumoralinės reguliacijos.
Daugelis hormonų buvo identifikuoti 20 a. pirmoje pusėje. 1902 W. M. Baylissas (1860–1924) ir E. H. Starlingas atrado pirmąjį – virškinamojo trakto hormoną – sekretiną. 1905 pirmasis pavartojo hormono terminą. Insuliną 1921 iš kasos išskyrė F. G. Bantingas, J. Macleodas ir C. H. Bestas. 1935 mokslininkai pirmą kartą iš cholesterolio susintetino testosteroną.
1
*gaminasi hipotalame
1334