hòrnpaipas (angl. hornpipe < horn – ragas + pipe – dūdelė), anglų šokis, panašus į žigą. Žinomas nuo 16 amžiaus. Buvo 3 tipų. Pirmiausia susiklostė Škotijoje ir Velse iš ritualinio derliaus nuėmimo šokio Herne-Pipe. Šokdavo vienas, du ar daugiau vyrų. Muzikinis metras 3/2, 2/4, 4/4, greitas tempas. Kitas hornpaipo tipas – poromis šokamas ratelis. Gyvavo 15–17 a. Anglijos kaime. Trečiasis hornpaipo tipas – eilėmis šokamas porinis šokis. Paplito 17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje. Muzikinis metras 3/2, sinkopinio ritmo; vėliau įsivyravo 2 dalių metras (2/4, 4/4), punktyrinis ritmas. Šokiui buvo akompanuojama birbyne (hornpaipu), dūdmaišiu, arfa, fideliu.

Hornpaipo melodijas savo kūryboje vartojo kompozitoriai H. Astonas, G. de Morlaye, A. Holborne’as, H. Purcellis, G. F. Händelis (Concerto grosso 1739, opera‑oratorija Semelė 1744).

2412

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką