Horòdlė (Horodło), kaimas (buvęs miestas) Lenkijoje, Liublino vaivadijos pietrytinėje dalyje, Bugo kairiajame krante, prie Ukrainos sienos.
1035 gyventojai (2011 surašymo duomenys).
Cukrinių runkelių auginimo regiono centras; prie Horodlės, Strzyżówe, yra cukraus fabrikas.
Architektūra
Barokinė Rožinio Dievo Motinos ir Šv. Jackaus bažnyčia (1739–58), medinės Šv. Mikalojaus cerkvė (1928), Viešpaties Prisikėlimo bažnyčia (1931).
Istorija
Gyvenvietė žinoma nuo ankstyvųjų viduriniųjų amžių. 13–15 a. Mazovijos kunigaikščių nuosavybė. 1413 čia buvo sudaryta Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės unija (Horodlės susitarimai). 1432 gavo miesto teises. 16 a.–17 a. pirmoje pusėje išsiplėtė. Per 1648–67 ir 1700–21 Šiaurės karus ne kartą svetimų kariuomenių užimta ir nusiaubta; smuko.
Nuo 1772 priklausė Austrijai, nuo 1809 Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 Rusijai (Lenkijos karalystei). 1870 neteko miesto teisių.
Per II pasaulinį karą 1939–41 okupuota SSRS, 1941–44 – nacių Vokietijos kariuomenės; apie 50 % Horodlės gyventojų, daugiausia žydų nužudyta per nacių okupaciją. Horodlės apylinkėse veikė Armija Krajova.