horoskopo pavyzdys; lentelėje pateikti kampiniai atstumai tarp planetų (aspektai) vaizduojami spalvotomis linijomis, jungiančiomis planetas
horoskòpas (gr. hōroskopos), astrologinė schema, kurioje vaizduojama Saulės, Mėnulio ir planetų padėtis Zodiako žvaigždynų juostoje tam tikru metu, pvz., žmogaus gimimo ar prekybinio sandorio sudarymo momentu. Horoskope ekliptika (vaizduojama apskritimu) dalijama į 12 sektorių – Zodiako ženklų (kiekvienam ženklui skiriama 30°). Zodiako ženklų pavadinimai sutampa su žvaigždynų, per kuriuos eina ekliptika, pavadinimais. Horoskopo centre yra Žemė (remiamasi geocentrine pasaulio sistema), vaizduojamos Saulės, Mėnulio, Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio, Saturno, Urano, Neptūno, Plutono padėtys (astrologijoje visi šie dangaus kūnai vadinami planetomis). Be planetų padėčių, horoskope žymimi ir kiti taškai, pvz., Mėnulio regimojo kelio ir ekliptikos sankirtos taškai, vadinami Mėnulio mazgais. Vienas svarbiausių horoskopo taškų – ascendentas (ekliptikos ir horizonto linijos sankirtos taškas rytuose tuo momentu, kuriam sudaromas horoskopas).
Kampinis atstumas (lankas) tarp planetų vadinamas aspektu (jis t. p. gali būti tarp planetos ir horoskopo kurio nors kito taško, pvz., ascendento). Aspektai, turintys didžiausią svarbą horoskopo aiškinimui, yra, pvz., 0° – konjunkcija, 180° – opozicija, 90° – kvadratūra. Porinis horoskopas, sudarytas, pvz., jaunavedžių porai, vadinamas sinastrija. Pagal horoskopą, remiantis taisyklėmis ir aiškinimo būdais, iš esmės susiklosčiusiais senovėje ar viduramžiais, pranašaujama žmogaus (tautos, valstybės) ateitis arba kokio nors įvykio baigmė. Statistiniais metodais tiriant astrologines prognozes nerandama tų pranašysčių ir tikrųjų įvykių ryšio.