Skovoroda Hryhorij (Hryhorijus Skovorodà) 1722 11 22Čornuchai (Poltavos sr.) 1794 10 29Pan-Ivanivka (dab. Skovorodynivka, Charkovo sr.), ukrainiečių filosofas, poetas.
Išsilavinimas ir veikla
1738–41, 1744–45, 1751–53 studijavo Kijevo Mohylos akademijoje. Apie 1755 dėstė Perejaslavo seminarijoje, 1759–69 – Charkovo kolegijoje. Nuo 1770 pasirinko klajojančio filosofo, liaudies mokytojo gyvenimo būdą.
Filosofijos bruožai
H. Skovorodos filosofiniai traktatai plito rankraščiais. Rėmėsi antikos filosofija ir Biblija, kurios idėjas, bet ne simbolius ir raiškos priemones, laikė vertingomis. Teigė, kad tiesai rasti būtina filosofijos ir teologijos jungtis. Filosofijos tikslas – parodyti žmonėms kelią į laimę. H. Skovorodos metafizikai ir filosofinei antropologijai būdinga neoplatonizmas, panteizmas, etikai – stoicizmas.
Trijų pasaulių koncepcija
Skyrė tris pasaulius – mikrokosmą (žmogų ir visuomenę), makrokosmą (visatą) ir juos jungiantį bei vaizduojantį simbolių pasaulį (Bibliją, mitologiją, folklorą, filosofiją). Kiekvienas pasaulis susideda iš dviejų amžinų būčių – regimosios (materija, kūnas, raidė) ir neregimosios (dvasinės, dieviškosios). Žmogaus gyvenimo prasmė – regimojoje būtyje įžvelgti neregimąją. Tai pasiekiama per savęs pažinimą, savo dvasiškos prigimties atradimą.
Hryhorij Skovoroda
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Narcizas. Pokalbis apie tai: pažink save (Narkiss. Razglagol o tom: uznaj sebe 1767), Penkių keliautojų pokalbis apie tikrąją gyvenimo laimę (Razgovor pjati putnikov o istinnom ščastii v žizni 1772), Žiedas. Draugiškas pokalbis apie sielos pasaulį (Kol′co. Družeskij razgovor o duševnom mire 1775), Jo vardas – Gyvačių tvanas (Imja emu – Potop zmiin 1791).
Parašė apie 30 pasakėčių, eilėraščių.