huaʼer muzikos tradicija, Gansu ir Činghai provincijose, Ningsios chuėjų autonominiame rajone bei Šiaurės vidurio Kinijoje devynių etninių grupių (hanų, hujų (hui), tibetiečių, tudzių, tujų (tu), mongolų, dongšiangų, salarų, bonanų, uigūrų) puoselėjama muzikos tradicija. Gyvuoja daugiau nei 600 m. nuo Mingų dinastijos laikų. UNESCO reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybė (2009).
Huaʼer muzika pasižymi gausiu tradiciniu repertuaru, pavadintu etninių grupių, miestų arba gėlių pavadinimais (tujų genties ling, Baltojo bijūno ling). Ji grįsta pentatonine gama, būdingos aukštos natos, platus diapazonas, laisvas rimas ir labai įvairi raiška. Dainų žodžiai kuriami improvizuojant, tačiau laikantis tam tikros formulės; kiekvieną jų sudaro 3, 4, 5 arba 6 eilutės, kiekvieną eilutę – 7 ženklai, turintys savo metrą.
Dainose atsispindi Kinijos visuomenės aktualijos. Jose pasakojama apie jaunuolių meilę, sunkų darbą, nuovargį dirbant ūkyje, vyrų ir moterų silpnybes ar dainavimo džiaugsmą. Hua’er dainos dainuojamos kaimo žmonių dirbant laukuose ar keliaujant, jos atliekamos ir daugiau nei šimto kasmetinių tradicinių Hua’er festivalių ir švenčių metu. Ši muzika yra proga išreikšti asmeninius jausmus, socialiai bendrauti, skatinti kultūros mainus tarp skirtingų etninių grupių, pramogauti kaimo žmonėms. Iki šių dienų išliko daugiau nei 100 skirtingų huaʼer melodijų.
Hua‘er muziką gali atlikti solistai, duetai, dainininkų grupės. Nors hua’er dainininkai dažnai būna neišsimokslinę, bet visuomenėje jie yra gerbiami dainininkai, kartais net turi nuosavas mokyklas.
UNESCO reprezentatyvusis žmonijos nematerialus kultūros paveldas; -nematerialus paveldas; -Kinija
3209