Huanghe (Huang He, Huang Ho; Huangh, Chvangch), Geltonóji ùpė, upė Kinijoje; viena didžiausių Azijoje (antra po Jangdzės). Ilgis 5464 km, baseino plotas daugiau kaip 750 000 km2.
Prasideda Bajan Har Ulos kalnagūbryje, 4500 m aukštyje. Aukštupys teka tarp kalnų giliu siauru (kai kur 50–100 m pločio) slėniu; prateka Gjaringhu ir Ngoringhu ežerus. Vidurupis plačiu vingiu juosia Ordoso ir Liosinę plynaukštes; čia upė įsigraužusi į liosą, vanduo geltonas, nes paviršinio nuotėkio vanduo ir intakai suplukdo daug nešmenų. Nuo intako Veihės žiočių pasuka į rytus ir giliu siauru Sanmensios tarpekliu išplaukia į Didžiąją Kinijos lygumą. Žemupio vaga išplatėja iki 2 km, joje nusėda daug nešmenų. Nuo Kaifengo vaga aptverta apsauginiais pylimais, nes jos dugnas yra 3–10 m aukščiau nei lygumos paviršius. Įteka į Bohai įlanką (Geltonoji jūra) keliomis šakomis, sudarydama plačią, tolydžio didėjančią deltą. Didžiausi intakai: Taohe, Veihe, Luohe (dešinieji), Datunghe, Fenhe, Činhe (kairieji).
Huanghe
Huanghe su Jangdze jungia Didysis Kinijos kanalas. Upę maitina musoninės liūtys ir sniego tirpsmo vanduo. Vandens lygio svyravimo amplitudė nuo 4–5 m žemupyje iki 10–20 m aukštupyje. Vandeningiausia rugpjūtį–rugsėjį, sekliausia sausį–vasarį. Vidutinis debitas (prieš deltą) 1360 m3/s, didžiausias 25 000 m3/s. Vandenyje daug kietųjų nešmenų – vidutiniškai 35–40 kg/m3. Dalis jų nusėda žemupio vagoje, kita dalis patenka į jūrą (per metus apie 1,3 mlrd. tonų). Per musonines liūtis būna katastrofiškų potvynių, kai vanduo pralaužia pylimus, užtvindo lygumą, keičia vagą.
Huanghe vanduo naudojamas drėkinimui, tiekiamas miestų gyventojams ir pramonės įmonėms. Daug hidroelektrinių (Longjangsia, Liudziasia, Janguosia, Bapansia, Čingtongsia, Sanmensia, Vandziadžai). Laivuojama neištisai.
Didžiausi miestai prie Huanghe: Landžou, Baotou, Džengdžou, Kaifengas, Dzinanas.