Huascarán (Nevado Huascarán, Huaskarãnas), vulkaninės kilmės kalnų masyvas Peru Anduose, Vakarų Kordiljeroje, Baltosios Kordiljeros kalnagūbryje; aukščiausias Peru. Susidaręs iš granito. Kelios viršūnės; didžiausias aukštis 6768 m (Pietų Huascaránas). Viršūnes dengia ledynai. Nuo ledyno atskilusios ledo masės sukelia griūtis. Sniego riba rytiniuose šlaituose 4800 m, vakariniuose 5000 m aukštyje. Tarpukalnių slėniuose – savana. Huascaráno nacionalinis parkas (plotas 3400 km2, įkurtas 1966; apima beveik visą Baltąją Kordiljerą) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1985; nuo 1977 biosferos rezervatas). 1962 01 10 atskilusi ledyno dalis sukėlė 13 mln. m3 tūrio ledo griūtį ir purvo srautą (4000 žuvusiųjų). Dėl 1970 05 31 įvykusio žemės drebėjimo (magnitudė 7,9–8,0) nuslinko dalis šiaurinio šlaito (apie 8 mln. m3); ledo, uolienų nuolaužų ir purvo srautai (vidutinis greitis 280–335 km/val.) per kelias minutes palaidojo Yungay ir Ranrahircos miestus.
Šiaurės (kairėje; aukštis 6655 m) ir Pietų (dešinėje; 6768 m) Huascaráno viršūnės
Alpinizmas
1908 09 02 į Pietų Huascaráno viršūnę (Huascarán Sur; aukštis 6655 m) pirmoji įkopė Jungtinių Amerikos Valstijų ekspedicija (jos sudėtyje alpinistė ir rašytoja Annie Smith Peck), 1932 07 20 į Šiaurės Huascaráną (Huascarán Norte) – vokiečių ir austrų alpinistų (Philippas Borchersas, Wilhelmas Bernardas, Erwinas Heinas, Hermannas Hoerlinas ir Erwinas Schneideris) grupė.