huastèkai (savivardis teenek), Šiaurės Amerikos majų grupės indėnų tauta. Gyvena Meksikos San Luis Potosí, Verakruzo, Tamaulipaso, Hidalgo valstijose (apie 120 000 žmonių; 20 amžiaus pabaiga). Kaba huastekų kalba (majų kalbos), dauguma dar ir ispaniškai. Tikintieji formaliai katalikai; išliko ikikrikščioniško tikėjimo liekanų (gamtos jėgų, protėvių garbinimas, aukojimai, raganavimas). Kultūra skiriasi nuo kitų majų tautų, artimi actekams.
Pagrindiniai verslai – kaplinė lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, daržovės, vaisiai, kavamedžiai, cukranendrės ir kita), medžioklė, žvejyba, rinkimas, bitininkystė. Augina galvijus, arklius, avis, mulus, vištas, kalakutus. Amatai: pynimas, medienos apdirbimas, keramikos gamyba, rankinis audimas. Didžiosios šeimos, poliginijos, gimininės organizacijos liekanos.
10–15 amžiuje turėjo valstybinius centrus – Tamuíną, Tantocą, Tepetzintlą, Tancanhuitzą. Kariavo su actekais ir 15 amžiaus pabaigoje buvo jų nugalėti. 16 amžiuje atkakliai priešinosi užkariautojams ispanams.