Hubble’io kosminis teleskopas

Hubbleʼio kosminis teleskopas

Hubbleʼio kosminis teleskopas

Hubble’io kosminis teleskopas (Hãblio kòsminis teleskòpas), HST (angl. Hubble Space Telescope), NASA ir Europos kosmoso agentūros kosminė astronomijos observatorija. Kuriant buvo siekiama daugumą Hubbleʼio kosminio teleskopo įtaisų montuoti moduliuose, kuriuos nesunku pakeisti periodiškai atliekant techninės priežiūros darbus orbitoje. Hubbleʼio kosminio teleskopo masė 11,6 t. Svarbiausias prietaisas – veidrodinis Ritchey ir Chrétieno teleskopas, kurio pagrindinio veidrodžio skersmuo 2,4 m. Jo optinės dalys ir Hubbleʼio kosminio teleskopo valdymo įranga sumontuoti cilindriniame korpuse (ilgis 13,1 m, didžiausias skersmuo 4,3 m). Hubbleʼio kosminis teleskopas turi ir vaizdo kameras bei spektrografus, kuriais tiriama kosminių kūnų spinduliuotė 0,11–2,6 µm spektro ruože. Elektros energiją teleskopui tiekia prie korpuso šonų pritvirtintos saulės baterijos. Stebėjimai teleskopu atliekami automatiškai pagal iš anksto sudarytą programą.

Jų duomenys įrašomi į Hubbleʼio kosminio teleskopo laikmenas, iš kurių siunčiami į valdymo ir kontrolės centrą Žemėje. Nedidelė dalis stebėjimų atliekama tiesiogiai Hubbleʼio kosminį teleskopą valdant iš Žemės. Hubbleʼio kosminis teleskopas iškeltas į geocentrinę orbitą (apogėjaus aukštis 610 km, perigėjaus – 586 km, orbitos posvyris 28°, apskriejimo aplink Žemę periodas 97 min) 1990 04 25 erdvėlaiviu Discovery. Atlikus orbitinius bandymus paaiškėjo, kad Hubbleʼio kosminio teleskopo pagrindinis veidrodis buvo pagamintas su optine yda – sferine aberacija.

Jai ištaisyti buvo sukonstruota speciali optinė kamera, kuri teleskope sumontuota 1993 12 02–13 per pirmąją techninės priežiūros ekspediciją erdvėlaiviu Endeavour. Per vėliau surengtas dar tris teleskopo įrangos remonto ir priežiūros ekspedicijas (Discovery 1997 02 11–21 ir 1999 12 19–27, Columbia – 2002 03 01–12) buvo pakeisti pasenę arba sugedę prietaisai. Iki 2004 teleskopu stebėta apie 30 000 įvairių kosminių objektų, sukurtas stebėjimo duomenų bankas. Gauta ypač detalių Saulės sistemos planetų ir jų palydovų, tarpžvaigždinių ūkų, galaktikų ir jų spiečių nuotraukų, didelės spektrinės skyros žvaigždžių, ūkų ir galaktikų spektrų. Įrodyta, kad daugelį žvaigždžių supa proplanetiniai diskai, Galaktikos nematomąją medžiagą sudaro ne vien tik mažo šviesio ir mažos masės žvaigždės, daugelio galaktikų centrinėse dalyse glūdi itin masyvios juodosios skylės, aktyvių galaktikų branduoliai yra kvazarai, Visata yra beveik homogeniška, o jos plėtimosi greitis didėja. Patikslintas Visatos amžius ir matmenys.

Hubbleʼio kosminio teleskopo iškėlimas 1990 04 25

3018