Lampo Hubert Léon (Hubertas Leonas Lámpas) 1920 09 01Het Kiel (prie Antverpeno) 2006 07 12Essen (Antverpeno provincija), Belgijos rašytojas, literatūros kritikas. Rašė olandų kalba. Dirbo mokytoju, žurnalistu, redaktoriumi, bibliotekų inspektoriumi. Literatūrinio žurnalo Nieuw Vlaams Tijdschrift vienas įkūrėjų, 1946–65 – redakcijos sekretorius. 1972–73 Olandų literatūrologų sąjungos pirmininkas. Parašė istorinių (novelė Don Žuanas ir paskutinė nimfa / Don Juan en de laatste nimf 1943, romanas Velnias ir mergelė / De duivel en de maagd 1955), psichologinių realistinių (romanas Hélène Defraye 1945), istorinių fantastinių kūrinių (romanas Pažadas Rachelei / De beloofte aan Rachel 1952). Kūryba ilgainiui įgijo magiškojo realizmo bruožų; H. L. Lampo – šios krypties svarbiausias atstovas olandų literatūroje. Romane Grįžimas į Atlantidą (Terugkeer naar Atlantis 1953) veiksmo erdvė yra tarp tikrovės ir sapno. Romane Joachimo Stilerio atėjimas (De komst van Joachim Stiller 1960) remiamasi C. G. Jungo teorija, Stileris įkūnija mesijo archetipą. Kūrybos pagrindiniai archetipai – anima (idealizuotos moters vaizdinys) ir Atlantida (nepažįstamas, kitas pasaulis). Vėlyvojoje kūryboje magiškasis archetipų aspektas tampa labiau realistinis, vyrauja individualios psichinės tikrovės ir kolektyvinio sapnų pasaulio harmonijos paieškos. Parašė literatūros kritikos, autobiografinių straipsnių, esė (rinkiniai Möbijaus žiedas / De ring van Möbius 2 dalys 1967–72, Stonehenge’o gulbės: Skaitiniai apie magiškąjį realizmą ir fantastinę literatūrą / De zwanen van Stonehenge: een leesboek over het magisch-realisme en de fantastische literatuur 1972).
256